Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Researcher: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/22671
Now showing1 - 5 of 5
  • Item type:ETD,
    Vieno vaiko politikos įgyvendinimas Kinijoje: demografinės ir ekonominės pasekmės
    [Implementation of One – Child Policy in China: Demographic and Economic Consequences]
    master thesis[2017][S002]
    Balčiūnaitė, Žygimantė

    Baigiamojo darbo tema yra Vieno vaiko politikos įgyvendinimas Kinijoje: demografinės ir ekonominės pasekmės. Kinija išsiskiria tuo, kad jos demografinė raida buvo įtakota įvairių gimstamumo planavimo politikų. Didžiausią poveikį šalies raidai turėjo vieno vaiko politika, kuri formaliai buvo įgyvendinama 1979 – 2015m. Darbo problematika susijusi su Kinijos vieno vaiko politika, jos atsiradimo prielaidomis bei demografiniais ir ekonominiais pokyčiais jos įgyvendinimo metu, kurie įtakojo valstybės raidą. Tyrimo objektas yra vieno vaiko politika ir jos poveikis pagrindiniams demografiniams ir ekonominiams rodikliams. Darbo tikslas yra išsiaiškinti, ar vieno vaiko politikos įvedimas 1979m. pasiteisino ir sąlygojo teigiamas demografines bei ekonomines permainas. Tikslui įgyvendinti suformuluoti tokie uždaviniai: išanalizavus demografines teorijas, sukonstruoti teorinę prieigą, padėsiančią įvertinti Kinijos demografinę situaciją; apžvelgti gimstamumo planavimo priemonių raidą iki vieno vaiko politikos įvedimo 1979 m.; išnagrinėti vieno vaiko politikos nuo 1979 m. įgyvendinimo ypatumus, priemones bei raidą; atlikti demografinių charakteristikų analizę iki vieno vaiko politikos (1949 – 1979) ir po jos (1979 – 2015); išanalizuoti makroekonominių rodiklių pokyčius iki vieno vaiko politikos (1949 – 1979) ir po jos (1979 – 2015). Tyrimo rezultatai parodė, kad Kinija 1970 - 1979 m., dar prieš įgyvendinant vieno vaiko politiką, patyrė vieną dramatiškiausių gimstamumo mažėjimų, dėl Mao Dzedongo vykdytos gimstamumo politikos. Po Mao Dzedongo mirties, atėjus į valdžią Dengui Siaopinui ir užsibrėžus atgaivinti šalies ekonomiką, buvo reikalinga nauja gimstamumo politika. Tuo tikslu 1979 m. įvedama vieno vaiko politika, pagal kurią valstybė oficialiai kontroliavo šeimos planavimo procesą. Tokios politikos įgyvendinimas per pastaruosius 35 jos gyvavimo metus, sukėlė tokias problemas kaip spartus visuomenės senėjimas, ryškus lyčių disbalansas, mažėjantys darbo jėgos ištekliai, žemas gimstamumas. Tačiau nepaisant susidariusių problemų, demografinių ir ekonominių rodiklių analizė parodė, kad vieno vaiko politika pasiekė numatytus tikslus ir padėjo Kinijai tapti viena stipriausių valstybių pasaulyje. Vieno vaiko politikos metu buvo sumažintas spartus gyventojų augimas, tuo metu bendrojo vidaus produkto augimas buvo sparčiausias, taip pat ženkliai išaugo bendras vidaus produktas vienam gyventojui, dėl sumažėjusio gimstamumo padidėjo ekonomiškai aktyvių gyventojų dalis, išaugo šalies investicijos.

      71  18
  • Item type:ETD,
    Nacionalizmo įtaka Japonijos užsienio politikai Kinijos atžvilgiu: 2010 ir 2012 m. konfliktų dėl Senkaku salų atvejis
    [Nationalism‘s influence to Japanese foreign policy towards China: a case study of the Senkaku islands territorial disputes in 2010 and 2012]
    master thesis[2016][S002]
    Bartkus, Karolis

    Japonijos ir Kinijos dvišaliai santykiai sulaukia nuolatinio Tarptautinių santykių ekspertų dėmesio dėl pragmatiškų politinių santykių nebuvimo nepaisant nuo XX a. dešimtojo dešimtmečio ypatingai suaktyvėjusios valstybių tarpusavio ekonominės priklausomybės. Viena svarbiausių diplomatinės trinties priežasčių – beveik penkis dešimtmečius neišspręsta Senkakų (kin. Diaoyu) salų suvereno problema. Abiejų valstybių vadovų demonstruojamas ryžtas įgyti salų kontrolę japonų bei kinų visuomenių tarpe didina abiejų valstybių piliečių tarpusavio priešpriešą. Tai skatina nacionalizmo įsigalėjimą visuomenėse, kurių lūkesčiai, įvairiais pilietiniais dalyvavimo valstybės valdyme būdais, vienaip ar kitaip atsispindi šalių užsienio politikoje. Būtent nacionalizmo įtaką valstybių dvišaliuose santykiuose ir yra šiame darbe keliama problema: Kokią įtaką nacionalizmas daro Japonijos užsienio politikos Kinijos atžvilgiu formavimui? Pagrindinis darbo objektas - 2010 ir 2012 m. Japonijos ir Kinijos ginčų dėl Senkaku salų įtaka Japonijos užsienio politikos formuotojams. Darbe analizuojant 2010 ir 2012 m. Japonijos ir Kinijos teritorinius konfliktus Rytų Kinijos jūroje siekiama nustatyti, kokią įtaką Japonijos užsienio politikos formavimui daro japonų nacionalizmas, kilęs reaguojant į šiuos konfliktus. Darbo tikslui pasiekti buvo įvykdyti tokie išsikelti uždaviniai: atlikta užsienio politiką nagrinėjančių realizmo teorinių modelių analizė įtraukiant nacionalizmo įtaką užsienio politikos formavimui; išskirti pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką Japonijos užsienio politikai Kinijos atžvilgiu; atlikta Japonijos užsienio politikos analizė Kinijos atžvilgiu 2010 ir 2012 m. konfliktų dėl Senkaku salų kontekste ir identifikuoti pagrindiniai po šių konfliktų įvykę pokyčiai Japonijos vidaus ir užsienio politikoje. Įvykdžius uždavinius ir atlikus tyrimą, galima daryti išvadas, jog 2010 ir 2012 m. konfliktai dėl Senkaku salų su Kinija japonų visuomenei padarė didelį poveikį ir suaktyvino šalies nacionalistinių pažiūrų grupes bei politikus, kurie siekė Japonijos vyriausybės ryžtingesnės pozicijos santykiuose su Kinija. Nacionalistiškai Kinijos atžvilgiu nusiteikusios visuomenės dalies įtaka geriausiai atsispindėjo per nacionalistinę ideologiją atstovavusių Liberalų demokratų partijos ir jos lyderio Shinzo Abe išrinkimą į šalies parlamentą 2012 m. Vadovaudamasis nacionalistine ideologija paremta priešrinkimine programa S. Abe ėmė laikytis tvirtos pozicijos Kinijos teritorinių pretenzijų Japonijai atžvilgiu, stiprinti politinį ir karinį aljansą su JAV bei stiprinti ryšius su Pietryčių Azijos valstybėmis, ypatingai su turinčiomis neišspręstus teritorinius konfliktus su Kinija.

      9  10
  • Item type:ETD,
    JAV interesai ir politika Sirijos konflikto erdvėje
    [USA interests and politics in the area of Syrian conflict]
    master thesis[2016][S002]
    Kaminskas, Julius

    Magistro baigiamajame darbe išanalizuoti Jungtinių Amerikos Valstijų interesai Sirijos konflikto erdvėje bei pateiktos rekomendacijos. Pirmojoje darbo dalyje išanalizuota viena dominuojančių šiuolaikinių tarptautinių santykių teorijų – neorealizmas, valstybių užsienio politiką grindžianti būtinybe įgyvendinti nacionalinius interesus. Taip pat aptarti ginkluoto konflikto teoriniai aspektai. Antrajame skyriuje ištirtas karas Sirijoje. Nustatytos priežastys, dėl kurių kilo konfliktas, charakterizuoti svarbiausi karo veikėjai bei chronologiškai, suskirstant į stadijas, išanalizuotas Sirijos konflikto vystymasis. Trečiojoje baigiamojo darbo dalyje analizuojama, kaip JAV interesai saugumo, energetikos bei geopolitinio dominavimo srityse skatina įsitraukimą į konfliktą. Taip pat pateikiami labiausiai tikėtini Sirijos konflikto raidos scenarijai, akcentuojant JAV svarbą jų išsipildymui.

      22  10
  • Item type:ETD,
    Taivano klausimas JAV ir Kinijos santykiuose
    [Taiwan Question in the U.S.-China Relations]
    master thesis[2015][S002]
    Umbrasaitė, Raminta

    Umbrasaitė R. Taivano klausimas JAV ir Kinijos santykiuose/ Tarptautinės politikos ir ekonomikos magistro baigiamasis darbas. Vadovas: doc. dr. Egidijus Motieka. – Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, Politikos ir vadybos fakultetas, 2015. – 70 p. Magistro baigiamajame darbe išanalizuota Taivano klausimo įtaka JAV ir Kinijos santykiams. Pirmame darbo skyriuje nagrinėjamos pagrindinės tarptautinių santykių teorijos, apibrėžiančios santykius tik tarp valstybių, nes darbe nagrinėjamų valstybių santykiams tarptautinės organizacijos turi menką įtaką. Taip pat įtraukiama geopolitinė prieiga, siekiant pilnai atskleisti JAV strategiją Azijoje. Antrame darbo skyriuje nustatomi pagrindiniai probleminiai JAV ir Kinijos santykių aspektai. Trečiasis darbo skyrius yra skirtas išnagrinėti Kinijos ir Taivano bei JAV ir Taivano santykius. Išanalizavus šiuos santykius, trečiojo skyriaus trečioje dalyje, išskiriami svarbiausi veiksniai darantys įtaką JAV ir Kinijos santykiams. Ketvirtame skyriuje konstruojami galimi JAV, Kinijos ir Taivano santykių raidos scenarijai.

      12  9
  • Item type:ETD,
    Vandens saugumas ir hidropolitinių santykių dinamika Centrinėje Azijoje
    [Water security and hydropolitical dynamics in Central Asia]
    master thesis[2015][S002]
    Seferovič, Justina

    Vandens saugumo koncepcija yra nauja, bet vis dažniau naudojama tiek politinėje teorijoje tiek praktikoje. Vandens saugumas gali būti siejamas su visomis kitomis saugumo sritimis. Centrinės Azijos atveju vandens saugumas susijęs su ekologiniu, ekonominiu ir energetiniu saugumu. Nuo Šaltojo karo pabaigos prognozuojami vandens karai XXI a. nevyksta, magistro darbe minimi moksliniai tyrimai rodo, kad kraštutinės, tiek vandens karų, tiek vandens taikos, koncepcijos neatitinka tikrovės. Tačiau vandens saugumas yra egzistencinės svarbos klausimas, ypač tarpvalstybinių vandenų jungiamuose hidropolitinio saugumo kompleksuose. Centrinės Azijos vandens saugumas formuoja tarptautinius valstybių santykius. Konstruktyvizmo teorija aiškina, kad vandens saugumas kiekvienoje valstybėje yra tai, kuo ta valstybė jį laiko. Centrinėje Azijoje hidropolitiniai santykiai dinamiški, todėl keičiasi ir vandens saugumo samprata. Iš naujos, teorinės, tarpvalstybinių vandenų tyrimams skirtos TWINS matricos taikymo matyti, kad regione vanduo sugrėsminamas. Vandens sugrėsminimas gali paskatinti tiek konflikto gilėjimą, tiek kooperaciją. Hidropolitiniame saugumo komplekse taikomos tarptautinių santykių teorijos, todėl keičiantis galių pusiausvyrai galimas hidrohegemono iškilimas. Hidrohegemonas remiasi keturiais galios ramsčiais: geografine, fizine, derybine, švelniąja galiomis. Centrinėje Azijoje dėl hidrohegemonijos pozicijų vyksta konkuravimas. Po Pasaulio banko paramos CASA-1000 ir pritarimo Roguno užtvankos projektams, derybinę, geografinę, švelniąją galią ir potencialą hidrohegemonijai kaupia aukštupyje esantis Tadžikistanas. Tokių galių didėjimui įtaką daro ir trečiosios šalys bei tarptautinės organizacijos.

      9  9