Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Researcher: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/22719
Now showing1 - 9 of 9
  • conference paper[2018][T2][S006][1];
    IACAPAP 2018 : 23rd world congress of the international association for child and adolescent psychiatry and allied professions Understanding diversity and uniqueness, 23-27 July, Prague : abstract book. Prague, 2018, RS 10.3., p. 20
      12
  • conference paper[2016][T1e][S006][2]
    Mokslas, kuris įkvepia : XIII-oji Jaunųjų mokslininkų psichologų konferencija, 2016 m. balandžio 22 d. : recenzuotas konferencijos pranešimų santraukų leidinys / Sudarė ir redagavo Jolanta Latakienė, Ieva Vasionytė, Odeta Geležėlytė. Vilnius : Vilniaus universitetas, 2016. ISBN 9786094596919., p. 24-25
      4
  • research article[2016][S1][S006][9]
    Journal of the Canadian Academy of child and adolescent psychiatry. Ottawa : The Canadian Academy of Child and Adolescent Psychiatry, 2016, vol. 25, no 2., p. 97-105

    According to Erik Erikson, the main task of adolescents is to solve the crisis of identity versus role confusion. Research has shown that a stable and strong sense of identity is associated with better mental health of adolescents. Good relationships with peers are also linked with better emotional and psychological well-being of adolescents. However, there is a lack of reviews of studies in the scientific literature examining the relationship between the adolescents’ identity development and relationships with peers. The aims of this article were to analyze links between adolescent identity development and relationships with peers identified from a literature review , summarize the results, and discuss the theoretical factors that may predict these relationships. Method: A systematic literature review. Results: Analysis of findings from the systematic literature review revealed that a good relationship with peers is positively related to adolescent identity development, but empirical research in this area is extremely limited. Conclusions: The links between adolescents’ identity development and their relationship with peers are not completely clear. The possible intermediate factors that could determine the relationship between adolescent identity development and their relationships with peers are discussed. Further empirical researches is needed in this area

      31
  • conference paper[2015][T1e][S006][2]
    Psichologiniai tyrimai tarptautiniame kontekste: jaunojo mokslininko vaidmuo : XII-oji jaunųjų mokslininkų psichologų konferencija, 2015 m. balandžio 24 d. : pranešimų santraukų leidinys. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2015. ISBN 9786094595004., p. 29-30
      13
  • conference paper[2014][T1e][S006][2];
    Valiūnė, Dovilė
    Children's rights and needs: challenges to school, family and society : 36th annual conference (ISPA), 15-18 July, 2014, Kaunas : abstract book. Kaunas : Vytautas Magnus university, 2014. ISBN 9786099564906., p. 110-111
      6
  • Item type:Publication,
    Psycho-educational intervention for adolescents
    [Psichoedukacinės intervencinės programos paaugliams]
    research article[2014][S4][S006][22];
    Kern, Roy M
    Tarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris = International journal of psychology: a biopsychosocial approach. Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas, 2014, 14., p. 29-50

    Background. Adolescence is considered as a period of difficulties and challenges. It is the period of life of many changes. It may cause stress for adolescents, which in turn may have negative impact on adolescent’s mental health and wellbeing. Psycho-educational groups for adolescents are one of the common interventions to help them to cope and gain necessary life skills. Various psycho-educational group interventions and life skills programs have been developed and used to assist adolescents to cope with the challenges of life. The authors of the programs claim that they are creating new content to address the needs of youth. However, upon closer examination there are many similarities related to the constructs and interventions proposed many years ago by Alfred Adler and his followers. The aim of this article was to compare theoretical principles of Individual Psychology with the constructs proposed by various psycho-educational programs for adolescents but with a more intense focus on the now popular Lerner’s Positive Youth Development model. Method. A literature review was conducted to explore the similarities of the principles of Individual Psychology and contemporary psycho-educational interventions. Results and conclusions. the conclusions of analysis of the review of literature indicated that a number of the theoretical constructs of the Lerner’s Positive Youth Development model and other psycho-educational programs have been proposed many years ago by Adler and his followers. Examples of psycho-educational programs based on the principles of Individual Psychology were also reviewed. The authors propose that the theory of Individual Psychology may serve as a viable theory base for adolescent intervention programs that lack a theoretical base. It is also proposed that regardless of interventions studies need to be conducted to support the efficacy of the models.

      14
  • Item type:Publication,
    Paauglių identiteto formavimosi ir santykių su tėvais sąsajos. Sisteminė literatūros apžvalga
    [Interrelations of adolescent‘s identity formation and relationships with parents. A systematic review]
    research article[2014][S4][S006][24]
    Tarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris = International journal of psychology: a biopsychosocial approach. Vilnius : Versus aureus, 2014, 15., p. 9-32

    Asmenybės siekimas save apibrėžti ir atsakyti į klausimą, kas aš esu, yra natūralus žmogaus poreikis, kuris vykstant biopsichosocialiniams pokyčiams paauglystėje tampa itin reikšmingas. Pasak Eriksono (1968), svarbiausias raidos uždavinys paauglystėje yra teigiamai išspręsti vaidmenų sumišimo krizę. Tyrimuose dažnai akcentuojama, kad stabilus, tvirtas identiteto jausmas siejamas su geresniais paauglio psichikos sveikatos rodikliais. Santykiai su tėvais taip pat susiję su geresne paauglio emocine ir psichologine savijauta, tačiau mokslinėje literatūroje tyrimų, nagrinėjančių paauglio identiteto formavimosi ir santykių su tėvais ryšius, yra labai mažai. Gauti šios srities rezultatai prieštaringi ir menkai paaiškinantys identiteto formavimosi ir santykių šeimoje mechanizmus, taigi nėra aišku, kaip santykiai su tėvais susiję su paauglių identiteto formavimusi. Tyrimo tikslas yra analizuoti ir apibendrinti šeimos santykių aspektus, darančius įtaką paauglių raidai, ir paauglių identiteto formavimosi sąsajas, apibendrinti gautus rezultatus ir aptarti veiksnius, galinčius paveikti šiuos ryšius. Metodika. Sisteminė literatūros apžvalga. Rezultatai. Sisteminės literatūros analizė atskleidė, kad paauglių identiteto formavimuisi didžiausią įtaką daro šeimos santykių klimatas ir tėvų elgesys su paaugliu, analizuojamas per auklėjimo stilių koncepciją. Tačiau prieštaringi tyrimai rodo, kad paauglių identiteto formavimosi ir santykių su tėvais sąsajos nėra iki galo aiškios ir čia reikia naujų empirinių tyrimų, kuriuose būtų atsižvelgiama į tarpinių kintamųjų, galinčių veikti šiuos ryšius, buvimą.

      25
  • Item type:Publication,
    Ikimokyklinio amžiaus vaikus auginančių tėvų savidiferenciacijos sąsaja su konfliktų poroje sprendimo strategijomis ir auklėjimo stiliais
    [Link of self-differentiation of parents raising pre-schoolers to their parenting styles and conflict management strategies]
    research article[2013][S4][S006][19];
    Pakrosnis, Rytis
    Tarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris = International journal of psychology: a biopsychosocial approach. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2013, 12., p. 85-103

    Problema. Vienas svarbiausių veiksnių, nulemiančių ankstyvąją vaiko asmenybės raidą, – jo tėvai ir jų bendravimas tarpusavyje bei su auginamu vaiku. Šiame kontekste dažnai akcentuojami ir tyrinėjami du reiškiniai – tėvų naudojamas auklėjimo stilius ir tėvų konfliktai, jų dažnumas, intensyvumas bei sprendimo būdai. Tačiau daug mažiau dėmesio literatūroje skiriama priežastims, lemiančioms vieno ar kito auklėjimo stiliaus ar konfliktų sprendimo strategijos pasirinkimą ar dominavimą šeimoje. Manoma, kad didžiausią reikšmę čia gali turėti tėvų asmenybės savybės. Tyrimo tikslas. Taigi šiame darbe nagrinėjama tėvų, auginančių ikimokyklinio amžiaus vaikus (3–7 metų), savidiferenciacijos sąsajos su jų taikomais auklėjimo stiliais ir naudojamomis konfliktų poroje sprendimo strategijomis. Metodika. Tyrime dalyvavo 92 tiriamieji (19 vyrų ir 73 moterys), kurių vaikai lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigas (darželius). Tyrime naudotas savidiferenciacijos klausimynas (Skowron, Friedlander, 1998), bendravimo modelių klausimynas (Christensen, Sulloway, 1985) ir auklėjimo stilių klausimynas (Robinson, Mandleco ir kt., 1995).

      20
  • Item type:Publication,
    Mokytojų savidiferenciacijos sąsajos su savęs vertinimu ir psichikos sveikatos indikatoriais
    [Interconnection between differentiation of self, self-esteem and teacher’s mental health indicators: sense of coherence, subjective happiness and satisfaction with life]
    research article[2012][S4][S006][10]
    Ugdymo psichologija / Lietuvos edukologijos universitetas. Vilnius : Edukologija, 2012, Nr. 23., p. 45-54

    Straipsnyje nagrinėjama mokytojų savidiferenciacijos, savęs vertinimo ir psichikos sveikatos indikatorių – vidinės darnos, pasitenkinimo gyvenimu ir subjektyvaus laimingumo jausmo – sąsajos. Savidiferenciacija yra vertinama kaip asmenybinis veiksnys, nulemiantis efektyvų tarpasmeninį bendravimą, tad šiame straipsnyje akcentuojama socialinių sąveikų svarba mokytojų psichikos sveikatai palaikyti. Tyrime dalyvavo 158 mokytojai. Gauti rezultatai atskleidė, kad savidiferenciacija susijusi su savęs vertinimu bei psichikos sveikatos indikatoriais.

      14