Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Researcher: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20286
Now showing1 - 2 of 2
  • Item type:ETD,
    Europos Sąjungos oro erdvės ribojimai Rusijai ir Baltarusijai saugumo kontekste
    [European Union Airspace Restrictions on Russia and Belarus in the Context of Security]
    magister thesis[2026][S002,S003]
    Graužinytė, Dalia

    Magistro baigiamojo darbo tema aktuali dėl kelių priežasčių: pirma, oro erdvės ribojimai daro tiesioginį poveikį tarptautiniam susisiekimui, globalioms tiekimo grandinėms ir aviacijos sektoriaus veiklai. Skrydžių maršrutų pailgėjimas, didesnės sąnaudos ir oro erdvės fragmentacija tampa reikšmingais iššūkiais oro bendrovėms ir valstybėms; antra, šios priemonės atspindi Europos Sąjungos siekį stiprinti savo, kaip geopolitinio veikėjo, poziciją, naudojant sankcijas kaip užsienio ir saugumo politikos instrumentą; trečia, oro erdvės ribojimai yra susiję su saugumo užtikrinimu, nes jie riboja potencialiai priešiškų valstybių prieigą prie strateginės infrastruktūros. Darbo objektas – Europos Sąjungos taikomi oro erdvės ribojimai Rusijai ir Baltarusijai. Darbo tikslas – išnagrinėti Europos Sąjungos taikomus oro erdvės ribojimus Rusijai ir Baltarusijai bei nurodyti kokį poveikį daro ir su kokiais iššūkiais susiduria civilinės aviacijos sauga ir saugumas. Darbo uždaviniai: išnagrinėti civilinės aviacijos saugos ir saugumo sampratą bei išskirti pagrindinius aviacijos saugos sistemos elementus; išanalizuoti oro erdvės kontrolės reikšmę nacionaliniam ir regioniniam saugumui bei nurodyti oro erdvės ribojimų tipus; išnagrinėti ES taikomų oro erdvės ribojimų teisinį pagrindą Rusijai ir Baltarusijai bei jų taikymo praktiką; atlikti ES taikomų oro erdvės ribojimų Rusijai ir Baltarusijai kokybinį tyrimą, nurodant jų poveikį civilinės aviacijos saugai. Darbo metodai: mokslinės literatūros teorinė apžvalga; dokumentų analizės metodas; lyginamasis tyrimo metodas Išvados. Atlikus ES taikomų oro erdvės ribojimų Rusijai ir Baltarusijai kokybinį tyrimą nustatyta, kad šie ribojimai turėjo reikšmingą poveikį civilinės aviacijos saugai ir operaciniam efektyvumui. Rusijos atveju poveikis buvo sisteminis ir globalus – pasireiškė per maršrutų pailgėjimą, techninės priežiūros grandinės sutrikimą, sertifikavimo sistemos fragmentaciją ir orlaivių techninės būklės ilgalaikę degradaciją. Baltarusijos atveju poveikis buvo regioninio masto, tačiau vis tiek reikšmingas, ypač techninės priežiūros prieigos ir sertifikavimo ribojimų srityje. Abiem atvejais nustatyta, kad aviacijos sistema tapo labiau priklausoma nuo geopolitinių sprendimų, o jos atsparumas išoriniams šokams sumažėjo. Taip pat identifikuota, kad nors trumpuoju laikotarpiu avarijų statistinis augimas nefiksuotas, ilgalaikėje perspektyvoje didėja techninės rizikos kaupimosi tikimybė dėl „uždelsto poveikio“ mechanizmų.

      3  10
  • Item type:ETD,
    Lietuvos ir Lenkijos gynybos politika Rusijos agresijos prieš Ukrainą kontekste
    [Lithuanian and Polish defence policy in the context of Russian aggression against Ukraine]
    master thesis[2023][S002]
    Zubrickij, Andrej

    Tarptautinis saugumo aplinkos nepastovumas ir nuolatos vykstantys konfliktai daro įtaką valstybėms ir verčia jas peržiūrėti gynybos politiką, pritaikant ją prie naujų iššūkių ir tendencijų. Auganti Rusijos Federacijos agresija prieš kaimynines valstybes ir imperialistinės ambicijos posovietinėje erdvėje, kurios įgyvendinamos naudojant nekonvencines hibridines priemones ir tiesiogines karines, patvirtina, kad dabartinis valdantysis režimas yra pasiruošęs visomis priemonėmis išlaikyti savo įtakoje kaimynines valstybes . 2014 m. Ukrainoje įvykdyta Krymo aneksija bei rytų Ukrainoje Donecko ir Luhansko srityse pradėti kariniai veiksmai, rodė, kad Rusija vis dažniau naudoja tiesioginius karinius veiksmus savo tikslams pasiekti – dominuoti posovietinėje Rytų Europos erdvėje. 2022 m. vasario 24 d. pradėta plataus masto karinė invazija į Ukrainą tik patvirtina, kad siekdama išlaikyti savo įtakoje valstybes, Rusija pasiryžusi ilgalaikėms pasekmėms tarptautinėje politikoje, bei ekonominiams ir žmogiškųjų išteklių nuostoliams. Saugumo aplinkos pokyčiai Rytų Europos regione turi didelę įtaką Lietuvai ir Lenkijai, kadangi šalys turi tiesioginę sieną su Rusija. Lietuva ir Lenkija priklauso NATO kariniam aljansui, todėl atsižvelgiant į pasikeitusią saugumo situaciją regione jau 2016 m. Varšuvoje priimtas bendras aljanso sprendimas Baltijos valstybėse ir Lenkijoje dislokuoti po NATO bataliono kovinę grupę. Po 2016 m. NATO viršūnių susitikimo aljansui grįžtant prie teritorinės gynybos ir Rytų flango gynybos stiprinimo, Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas gynybos srityje yra vienas intensyviausių nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Magistro baigiamajame darbe pasitelkiama neorealizmo teorija ir karinės galios modelis. Remiantis šiomis teorinėmis prieigomis, darbe atliekamas Lietuvos ir Lenkijos dvišalio bendradarbiavimo gynybos srityje tyrimas, išskiriant dvišalio karinio bendradarbiavimo stiprybes, silpnybes, galimybes ir grėsmes. 2022 m. vasario 24 d. pradėtas Rusijos karas prieš Ukrainą pakeitė Rytų Europos šalių saugumo situaciją. Tai suponavo tyrimo problemą – nors Lietuvą ir Lenkiją sieja strateginė partnerystė ir tapatus kylančių grėsmių iš Rusijos suvokimas ir vertinimas, tačiau dvišalio bendradarbiavimo potencialas gynybos srityje dar nėra pilnai išnaudojamas. Darbe keliamas tikslas – išnagrinėti kokiais būdais ir priemonėmis stiprinama Lietuvos ir Lenkijos gynyba bei vystomas dvišalis karinis bendradarbiavimas. Siekiant įgyvendinti darbo tikslą, keliami šie darbo uždaviniai: 1. Remiantis neorealizmo teorija ir karinės galios modeliu suformuluoti tyrimo modelį pasirinktai problemai tirt i. 2. Atskleisti kokią grėsmę kelia ir kokį poveikį daro Rusijos karinių grėsmių lygio išaugimas Lietuvos ir Lenkijos saugumui. 3. Išnagrinėti Lietuvos ir Lenkijos karines galias pagal koncepcinį, fizinį ir moralinį komponentus ir nurodyti pokyčius šalių karinėse struktūrose. 4. Išnagrinėti Lietuvos ir Lenkijos karinį bendradarbiavimą pagal koncepcinį, fizinį ir moralinį komponentus ir išskirti dvišalio karinio bendradarbiavimo stiprybes, silpnybes, galimybes ir grėsmes. Siekiant įgyvendinti darbe iškeltus uždavinius naudojami dokumentų analizės, kokybinis turinio analizės ir SSGG analizės metodai. Įgyvendinus magistro baigiamojo darbo uždavinius ir atlikus tyrimą, galima daryti išvadas, kad Lietuvos ir Lenkijos gynybos politika po 2014 m. Krymo aneksijos ir karo Rytų Ukrainoje pradžios yra pakankamai nuosekli. Abiejuose valstybėse akcentuojama savarankiška ir kolektyvinė gynyba bei būtinybę stiprinti nacionalinius pajėgumus, įvardijant NATO kaip pagrindinį kolektyvinės gynybos saugumo garantą. Atlikus dvišalio karinio bendradarbiavimo tyrimą išskirtos šios bendradarbiavimo stiprybės: bendra istorija, tapatūs gynybos politikos prioritetai, tapatus grėsmės suvokimas (Rusija didžiausia grėsmė), geografinė padėtis, abi valstybės priklauso NATO ir ES, bei pabrėžia JAV svarbą regioniniams saugumui užtikrinti. Abi valstybės šiuo metu teikia prioritetą nacionalinių gynybinių pajėgumų stiprinimui, didinami gynybos biudžetai, bendras karinis vienetas LITPOLUKRBRIG, tarpvalstybinis susitarimas dėl Suvalkų koridoriaus gynybos, tarptautiniam NATO Šiaurės Rytų divizijos štabui priskirtos Lietuvos ir Lenkijos brigados, bendri šalių valstybinių institucijų ir vadovų posėdžiai ir susitikimai. Šios silpnybės: tautinių mažumų problematika, valstybių tarpusavio bendradarbiavimą daugiau lemia išoriniai veiksniai, skirtingi politiniai ir ekonominiai potencialai, Lenkijos politinis elitas mažiau vertina abiejų šalių partnerystę ir teikia jai mažesnę svarbą. Šios galimybės: glaudesnis bendradarbiavimas ginkluotės įsigijimų srityje, aktyvesnis bendradarbiavimas regioniniuose formatuose (Rytų partnerystės programa, Trijų jūrų iniciatyva, Bukarešto devintukas, Liublino trikampis), intensyvesnis karinių pajėgų dalyvavimas bendruose mokymuose ir pratybose abiejų šalių teritorijose. Šios grėsmės: Rusija gali išnaudoti tautinių mažumų klausimą, kurstant nesantaiką ir konfliktus tarp valstybių.

      107  32