Biekša, Laurynas
Tarptautinės apsaugos pasibaigimo pagrindai ir jų taikymo iššūkiai Europos SąjungojeItem type:ETD, [Grounds for the Cessation of International Protection and Their Application Challenges in the European Union]magister thesis[2025][S001]Daukšaitė, AugustėMagistro baigiamajame darbe „Tarptautinės apsaugos pasibaigimo pagrindai ir jų taikymo iššūkiai Europos Sąjungoje“ analizuojami pagrindiniai teisiniai ir praktiniai iššūkiai, kylantys taikant tarptautinės apsaugos (pabėgėlio ir papildomos apsaugos statuso) pasibaigimo nuostatas Europos Sąjungoje. Darbe siekiama įvertinti, kaip šios procedūros įgyvendinamos valstybėse narėse, kokie statuso pasibaigimo aspektai kelia daugiausia sunkumų, kaip šis procesas derinamas su Europos Žmogaus Teisių Konvencijos non-refoulement principu, ypač atsižvelgiant į Konvencijos 3 ir 8 straipsnių nuostatas, bei kokios yra šiuolaikinės tarptautinės apsaugos pasibaigimo taikymo tendencijos Europos Sąjungoje. Pirmoje darbo dalyje nagrinėjama teisinė bazė, reglamentuojanti pabėgėlio statuso pasibaigimą. Analizuojamos 1951 m. Pabėgėlių konvencijos 1 straipsnio C dalies nuostatos bei jų interpretavimą padedančios formuoti JTVPK gairės. Aptariamos Europos Sąjungos Kvalifikavimo direktyvos (2011/95/ES) ir Procedūrų direktyvos (2013/32/ES) nuostatos, susijusios su statuso pasibaigimu. Taip pat apžvelgiamas Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties ir jo atitiktis tarptautiniams įsipareigojimams. Antroje darbo dalyje nagrinėjami savanoriški veiksmai, galintys lemti pabėgėlio statuso pasibaigimą. Analizuojama, kaip teisiškai vertinamas asmens savanoriškas grįžimas į kilmės šalį, pasinaudojimas kilmės valstybės apsauga, naujos pilietybės įgijimas ar gyvenimas kitoje valstybėje. Taip pat aptariama, kaip vertinami reikšmingi ir ilgalaikiai pokyčiai kilmės šalyje bei jų poveikis tarptautinės apsaugos statusui. Nagrinėjama persekiojimo baimės pagrįstumo analizė ir objektyvios informacijos apie kilmės šalį reikšmė sprendimų priėmimo procese. Galiausiai analizuojamas non-refoulement (negrąžinimo) principas per EŽTK 3 straipsnio, draudžiančio grąžinimą į šalį, kurioje gresia kankinimas ar nežmoniškas elgesys, ir 8 straipsnio, saugančio teisę į privatų ir šeimos gyvenimą, prizmę. Trečioje darbo dalyje analizuojamos šiuolaikinės tendencijos, susijusios su tarptautinės apsaugos statuso pasibaigimo taikymu Europos Sąjungoje, pabrėžiant valstybėse narėse stiprėjančią kryptį link laikinumo principu grindžiamos apsaugos politikos. Šiame kontekste apžvelgiamas nuo 2026 m. įsigaliosiantis Kvalifikavimo reglamentas, kuris pakeis šiuo metu galiojančią direktyvą ir sieks dar didesnio teisinės praktikos suvienodinimo visoje Sąjungoje. Taip pat pateikiamos rekomendacijos, skirtos procedūrų tobulinimui, pabrėžiant statuso pasibaigimo standartų harmonizavimo būtinybę ir bendros praktikos taikymą visose valstybėse narėse. Aptariamos priemonės, kaip užtikrinti tikslesnį bei objektyvesnį informacijos apie kilmės šalis rinkimą, pasitelkiant tarptautinių organizacijų ekspertines žinias ir patikimus šaltinius.
142 5