Biekša, Laurynas

This study examines the availability and accessibility of mainstream support services in Lithuania for survivors of gender-based violence (GBV) who are asylum seekers, refugees, beneficiaries of temporary protection, or individuals in refugee-like situations – the designated target group of this research. It investigates the legal norms and standards governing access to assistance for GBV survivors within this population. The study further outlines the institutional framework – comprising governmental, municipal, and non-governmental actors – tasked with victim support, and identifies key practical barriers that hinder access to essential services. The methodology adopted in this study includes desk-based research on legal and policy documents relevant to GBV prevention and protection, alongside an analysis of legislative instruments addressing both criminalised and non-criminalised forms and manifestations of GBV. It also incorporates sociological research, which comprises both data collection and analysis of: (a) an online survey completed by key assistance and municipal service providers (n = 32), and (b) a series of expert interviews and focus group discussions. The qualitative component includes eleven in-depth individual interviews and four focus group discussions, involving a total of 28 experts.

This substitute impact assessment of the European Commission's proposal for a regulation addressing situations of instrumentalisation in the field of migration and asylum was requested by the European Parliament's Committee on Civil Liberties, Justice and Home Affairs (LIBE) in the absence of a European Commission impact assessment accompanying the proposal. This substitute IA reviews the problem identified by the Commission and the objectives of the instrumentalisation proposal. It studies the proposal's relationship with the EU Treaties, existing EU border, migration and asylum acquis and the legislative proposals in the 2016 common European asylum system (CEAS) reform and those under the 2020 new pact on migration and asylum. The assessment identifies and analyses the main expected impacts of the proposal, notably the fundamental rights, societal, economic and territorial impacts, as well as those relating to EU external relations. It includes an examination of the effectiveness and efficiency of the proposal's derogations to EU asylum, border and returns standards, and its compatibility with the EU general principles of subsidiarity, proportionality and the rule of law. Attention is also paid to how the monitoring and evaluation of the proposal may be ensured.

Sexual and gender-related violence are widely regarded as serious violations of human rights. Notwithstanding, those who apply for asylum and invoke violence as a basis of their claim face difficulties in obtaining international protection. This may be due to the lack of trust in the applicant’s credibility, the nature of the evidence, lack of official information on incidents of gender violence, or the inclination of asylum countries not to become involved in ‘private matters’. This article analyses the trends in adjudication of asylum claims related to gender-based violence. In particular, it examines the recent European and national case law on asylum claims related to female genital mutilation, domestic violence and trafficking. It explores possible solutions to obstacles for securing international protection in such claims through various remedies. The authors note that the EU legislative developments do not eliminate these obstacles. At the same time, attempts in various national jurisdictions to dismiss gender-based claims as a ‘private matter’ are being challenged; there is now recognition that states have a positive obligation to ensure the protection of an individual’s basic rights, in particular through the application of ECtHR case law. These developments suggest positive trends towards protecting the applicants with gender-related claims.

Nors EŽTT ne kartą pabrėžė saviraiškos laisvės svarbą demokratinėje visuomenėje, tačiau ši laisvė turi būti suderinama su asmenų teise būti apsaugotiems nuo neapykantos kurstymo. Ieškant pusiausvyros tarp šių dviejų, itin svarbių, žmogaus teisių apsaugos aspektų, Lietuvos teismų praktikoje kyla problemų. Tai buvo pastebėta ir EŽTT byloje Beizaras ir Levickas prieš Lietuvą. Dažnai neapykantą kurstantys pareiškimai Lietuvos teismų praktikoje įvertinami ne visai tinkamai – tik kaip neetiškas nuomonės reiškimas arba pareiškimai laikomi nepasiekusiais tam tikro pavojingumo lygio, kad būtų laikomi nusikalstamais. Dėl to tokių pareiškimų autoriai lieka nenubausti. Todėl straipsnyje, vadovaujantis tarptautinėje praktikoje suformuotais kriterijais, nagrinėjama Lietuvos teismų formuojama praktika ir tiriamas neapykantos kurstymo nusikalstamos veikos sudėties požymių, tokių kaip pareiškimų (ar kitos išraiškos) turinio, subjektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių ir pavojingumo įvertinimo atitikimas tarptautiniams standartams.

2021 m. Lietuva susidūrė su netikėta ir neįprasta prieglobsčio prašytojų antplūdžio per Lietuvos ir Baltarusijos sieną situacija. Reaguodama į šią daug praktinių problemų keliančią padėtį, Lietuva padarė esmines savo teisinės prieglobsčio sistemos reformas, kurios iškėlė daug klausimų ir diskusijų dėl jų atitikties tarptautinei ir Europos Sąjungos teisei. Straipsnyje pristatomos pagrindinės Lietuvos teisinės prieglobsčio sistemos reformos (t. y. prieglobsčio prašytojų apgyvendinimas ir apgręžimas), reaguojant į prieglobsčio prašytojų antplūdį, bei aptariami jų atitikties tarptautinei ir Europos Sąjungos teisei klausimai.

2020 metai buvo svarbūs Lietuvai ne tik dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) sprendimų Lietuvos bylose, bet ir dėl to, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai (toliau – EŽTK, Konvencija) sukanka 70 metų. Todėl tai yra gera proga įvertinti šio veiksmingiausiu vadinamo žmogaus teisių dokumento svarbą Lietuvoje. Straipsnyje analizuojami šiuo metu aktualiausi EŽTK protokolai ir Lietuvos pozicija dėl jų; šiandien dar neįgyvendinti EŽTT sprendimai bylose prieš Lietuvą, kurioms taikoma Europos Tarybos Ministrų Komiteto sustiprinta priežiūra; reikšmingiausi EŽTT 2020 m. sprendimai bylose prieš Lietuvą, akcentuojant jų teisinę reikšmę.

Migrantų ir prieglobsčio prašytojų atvykimas jūra į Europos Sąjungos valstybes kelia nemažai teisinių klausimų dėl tarptautinės jūrų ir pabėgėlių teisės santykio, jūra atvykstančių migrantų atskyrimo nuo prieglobsčio prašytojų, valstybių atsakomybės už jūroje išgelbėtų prieglobsčio prašytojų priėmimą ir jų prieglobsčio prašymų nagrinėjimą. Ne mažiau teisinių dilemų kyla ir dėl 2016 m. Europos Sąjungos ir Turkijos pareiškimo, dar vadinamo susitarimu, įgyvendinimo, kuriuo siekiama sumažinti migrantų ir pabėgėlių, atvykstančių į Europą jūros keliu, srautus. Straipsnyje siekiama: a) nustatyti tarptautinės jūrų teisės, tarptautinių sutarčių teisės ir pabėgėlių teisės santykį ir taikymo specifiką pabėgėlių, atvykstančių jūra, atveju; b) įvertinti, ar Europos Sąjungos ir Turkijos pareiškimo nuostatos ir (ar) jų įgyvendinimas nepažeidžia tarptautinėje ir ES teisėje įtvirtintų pabėgėlių teisių apsaugos principų bei Europos teismų praktikoje susiformavusių principų dėl elgesio su prieglobsčio prašytojais, atvykusiais jūra.

Atsižvelgiant į analizuojamos problematikos ištirtumą, projekte siekiama:1) ištyrus pastarųjų metų PGU integracijos problematiką užimtumo, apgyvendinimo, švietimo, sveikatos apsaugos, socialinių paslaugų teikimo ir lygių galimybių srityse, surinkti duomenis rekomendacijoms Lietuvos prieglobsčio ir integracijos politikos tobulinimui;2) sukurti PGU integracijos rodiklių sąvadą, leidžiantį vertinti integracijos efektyvumą ir pokytį; sudaryti Lietuvos savivaldybių, dalyvaujančių ir galinčių dalyvauti pabėgėlių integracijoje, atrankos kriterijų sąrašą;3) atlikti žiniasklaidos ir visuomenės nuostatų PGU integracijos ir prieglobsčio (pabėgėlių perkėlimo) politikos atžvilgiu stebėseną, akcentuojant neapykantos kurstymo rasiniu, etniniu ir religiniu pagrindu problematiką; 4) atskleisti PGU etninius ir kultūrinius ypatumus, atsižvelgiant į musulmoniškų kilmės šalių, ir ypač iš tų, iš kurių Lietuva yra įsipareigojusi priimti asmenis pagal ES perkėlimo programą specifiką; ištirti Lietuvos visuomenės, valstybinių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovų kultūrinio ir religinio išprusimo (ypač islamo ir musulmonų, sudarančių didžiąją dalį į Europą atvykstančių prieglobsčio prašytojų) resursus. Projekte bus atlikta analitinis PGU imigracijos ir integracijos vertinimas, empirinis žiniasklaidos diskurso ir reprezentatyvus visuomenės nuomonės apie PGU Lietuvoje tyrimai, ekspertų fokus grupės ir giluminiai interviu su PGU, parengtos PGU integracijos politikos išvados, rekomendacijos ir rodiklių sąrašas, tinkantis vertinti PGU integracijos politikos veiksmingumą. Projektas aktualus gerinant Lietuvos gebėjimus strategiškai ir efektyviai planuoti PGU integracijos politiką ir, atsižvelgiant į politikos formuotojų poreikį, gauti ne tik duomenis, bet ir analitinę interpretaciją.

Knyga „Advokatūros teisė“ skirta advokatams ir jų padėjėjams, kitų teisinių profesijų atstovams, teisės studijų studentams, taip pat visiems žmonėms, besidomintiems advokatūros teise ir jos problematika. Bendrojoje knygos dalyje analizuojama advokatūros teisinė prigimtis, jos istorija, advokatų profesinės veiklos principai ir etikos reikalavimai, advokato statusas ir advokatų veiklos sąlygos, advokato padėjėjo institutas ir advokatūros savivalda Lietuvoje bei užsienio šalyse. Specialiojoje knygos dalyje nagrinėjami advokatų teikiamų teisinių paslaugų, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos klausimai, taip pat advokatų vaidmuo baudžiamajame ir civiliniame procesuose, analizuojami alternatyvaus ginčų sprendimo klausimai ir advokatų vaidmuo. Advokatūros teisės analizė suteikia galimybę pagilinti supratimą apie advokatūros sistemą ir plėtros tendencijas, suprasti advokato ir advokato padėjėjo vaidmenį teisėtvarkos sistemoje bei specifinius advokatūros savivaldos bruožus. Knyga skiriama Lietuvos advokatūros savivaldos šimtmečio jubiliejui.

Straipsnyje analizuojamos pagrindinės tinkamos kilmės valstybės informacijos paieškos ir jos naudojimo prieglobsčio bylose taisyklės. Autoriai pabrėžia, kad darbas su kilmės valstybės informacija yra daugiausia laiko ir pastangų reikalaujanti kiekvienos prieglobsčio bylos nagrinėjimo dalis, kuriai būtina dėmesio skirti nuo pat pirmųjų prieglobsčio bylos nagrinėjimo veiksmų. Publikacijoje pateikiami pagrindiniai šiandienos kilmės valstybės informacijos šaltiniai ir patarimai, kaip efektyviausiai atlikti informacijos paiešką bei jos vertinimą. Taip pat straipsnyje pristatomi kokybiniai kriterijai kilmės valstybės informacijos vertinimui, kurie yra suformuluoti naujausiuose šios srities ekspertų tyrimuose.