Česnaitytė, Greta
Hazardous installations outside the EU The Espoo Convention’s Implementation Committee’s proceedings concerning Lithuania and BelarusItem type:Publication, book part[2026][Y1][S001][19]; ; Cross-Border Pollution and Environmental Disputes in EU Law and Beyond Global Challenges and Local Remedies / Edited by Alicja Sikora-Kalėda, Barbara Iwańska and Sławomir Dudzik., 2026, p. 108-126Belarus's first nuclear power plant (NPP) is located in Ostrovets, near the border with Lithuania. The procedure behind the transboundary environmental impact assessment (EIA) for the construction of this NPP required the application of the Convention on Environmental Impact Assessment in a Transboundary Context. As the nature of nuclear energy-related activities involves a potentially wide scope of severe impacts, a great deal of public concern has been raised by this issue, not to mention the potential impact on national interest, in view of which the sound and transparent transboundary EIA procedure is of great importance. The implementation of the transboundary EIA has led to a degree of misunderstanding and disagreement between these neighbouring countries, with the issue being escalated to the Espoo Convention's Implementation Committee. The proceedings between Lithuania and Belarus have revealed the peculiarities and limitations of any practical implementation of an EIA.
14 20 Contribution to the sustainable development agenda by calculating and reducing greenhouse gas emissions from the waste management sectorItem type:Publication, book part[2023][Y1][S001][14]Law and sustainability: Perspectives for Lithuania and Beyond / editors: Alessio Bartolacelli, Dovilė Sagatienė ; Mykolas Romeris University., 2023, p. 417-430.33 30Scopus© Citations 1 Teisinio reguliavimo pokyčiai dėl atliekų tvarkymo sistemos dalyvių civilinės atsakomybės draudimo ir prievolių įvykdymo užtikrinimo priemoniųItem type:Publication, [Changes in Legal Regulation Regarding Civil Liability Insurance and Measures to Ensure the Fulfillment of the Obligations of the Participants of the Waste Management System]research article[2022][S4][S001][10]Lietuvos teisė 2022: esminiai pokyčiai. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2022., p. 151-160Siekiant išvengti galimų neigiamų pasekmių (įskaitant žalą) aplinkai ir žmonių sveikatai, tretiesiems asmenims, valstybės finansams ir pan., buvo priimti ir 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimai dėl atliekų tvarkytojų civilinės atsakomybės draudimo ir atliekų tvarkytojų prievolių, susijusių su atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimu, įvykdymo užtikrinimo priemonių. Be kita ko, buvo įtvirtinti standartiniai, lygiateisiškumą tarp skirtingų atliekų tvarkytojų užtikrinantys priemonių sumų apskaičiavimo dydžiai. Taip pat 2022 m., įgyvendinant pakuočių atliekų tvarkymo sistemos reformą, aplinkos ministro įsakymu buvo priimtas naujas tvarkos aprašas, numatantis tvarką dėl pakuočių gamintojų ir importuotojų organizacijų turimų pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių (banko garantijų ir (ar) laidavimo draudimo sutarčių), jų panaudojimo tvarkos ir tarpinės institucijos – Aplinkos apsaugos agentūros – vaidmens. Aplinkos apsaugos agentūra pagal naują teisinį reglamentavimą preliminariai vertins, ar savivaldybės (arba savivaldybių pavedimu – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus) arba pakuočių atliekų tvarkytojo (perdirbėjo) kreipimasis dėl gamintojų ir importuotojų organizacijos prievolių nevykdymo ir, atitinkamai, banko garantijos ar laidavimo draudimo išmokos gavimo yra pagrįstas. Minėtais teisinio reglamentavimo pakeitimais atliekų tvarkymo sistemos dalyviams yra keliami aukštesni finansinio pobūdžio reikalavimai, tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimais, jie laikytini pagrįstais, nes prisidės prie tinkamo atliekų tvarkymo sistemos veikimo ir viešojo intereso užtikrinimo.
74 24 - book[2022][K5][S001][464]
; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2022331 136 Žiedinės ekonomikos paketo perkėlimas į nacionalinę teisę, siekiant ambicingų atliekų tvarkymo tikslų įgyvendinimoItem type:Publication, [Transposition of the Circular Economy Package into the Law of the Republic of Lithuania in order to Achieve Ambitious Waste Management Targets]research article[2021][S4][S001][11]Lietuvos teisė 2021: esminiai pokyčiai. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2021., p. 30-40Europos Sąjungos teisės aktais įtvirtintas atliekų tvarkymo teisinis reguliavimas buvo esmingai pakeistas 2018 m. gegužės 30 d. priimtų direktyvų (įskaitant Atliekų pagrindų direktyvą keičiančią direktyvą), bendrai vadinamų žiedinės ekonomikos paketu. 2018 m. gegužės 30 d. direktyvų nuostatos Europos Sąjungos valstybių narių į nacionalinę teisę turėjo būti perkeltos ne vėliau kaip 2020 m. liepos 5 d., tačiau Lietuvos Respublikoje į nacionalinę teisę jos perkeltos tik 2021 m. birželio 17 d., kai buvo priimti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ir Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimai, kurių įsigaliojimo terminas vyrauja nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2025 m. sausio 1 d. Skirtingas įsigaliojimo terminas buvo numatytas ne tik dėl 2018 m. gegužės 30 d. direktyvų nuostatų privalomumo įgyvendinti tik nuo atitinkamų metų, bet ir dėl į Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ir Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projektus įtrauktų iniciatyvų, kurios tiesiogiai iš 2018 m. gegužės 30 d. direktyvų neišplaukia. Šios iniciatyvos yra susijusios su gamintojų ir importuotojų organizacijų, kurioms išduotos pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijos, santykių su savivaldybėmis ir atliekų tvarkytojais modelio pakeitimu, iš esmės svertus jų tarpusavio bendradarbiavimo santykiuose suteikiant savivaldybėms, kurios, kaip teigiama, pagal naująjį modelį galės užtikrinti rūšiuojamuoju būdu surenkamų pakuočių atliekų tvarkymo sistemos tinkamą veikimą. Vis dėlto ar ši sistema pagal naująjį modelį veiks tinkamai, lems ne naujosios Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ir Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo nuostatos, o įgyvendinamieji teisės aktai, kurie aplinkos ministro dar tik turės būti priimti.
32 75 Įspėjimas apie galimą išbraukimą iš turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašo kaip poveikio priemonėItem type:Publication, [Warning about possible exclusion from the list of waste managers entitled to issue documents proving the management of product and/or packaging waste as an independent sanction]research article[2020][S4][S001][21]Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka = Public security of public order : mokslinių straipsnių rinkinys. Kaunas : Mykolo Romerio universitetas. Viešojo saugumo akademija, 2020, [t.] 25., p. 74-94Straipsnyje, daugiausiai remiantis duomenų ir dokumentų analizės metodu, bei kitais, tokiais kaip lyginamasis, lingvistinis, loginis ir apibendrinamasis, nagrinėjama Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme ir poįstatyminiuose teisės aktuose numatyti atvejai, kuomet atliekų tvarkytojas gali būti įspėjamas apie galimą jo išbraukimą iš Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkytojų sąrašo (toliau-Atliekų tvarkytojų sąrašo), apžvelgiama aktuali teisminė praktika dėl įspėjime apie galimą atliekų tvarkytojo išbraukimą iš Atliekų tvarkytojų sąrašo pateikiamų kontroliuojančios institucijos reikalavimų turinio ir galimo įgyvendinimo, taip pat akcentuojamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriame buvo prieita išvados, kad įspėjimas apie galimą gamintojų ir importuotojų organizacijos licencijos sustabdymą taip pat yra savarankiška poveikio priemonė, kuri gali būti skundžiama teisme ir negali būti skiriama už mažareikšmius pažeidimus, pateikiamos išvados ir pasiūlymai dėl teisinio reglamentavimo tobulinimo.
38 10 Komunalinių ir pavojingų atliekų, skirtų šalinti ir (ar) naudoti energijai gauti, ir komunalinių atliekų deginimo proceso likučių importo iš kitų valstybių į Lietuvos Respubliką draudimasItem type:Publication, [Prohibition of the Import of Municipal and Hazardous Waste Destined for Disposal and/or Energy Recovery and Municipal Waste Incineration Process Residues from other Countries into the Republic of Lithuania]research article[2020][S5][S001][8]Lietuvos teisė 2020 : esminiai pokyčiai. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2020, d. 2., p. 52-59Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme įtvirtintas ir nuo 2020 m. lapkričio 1 d. įsigaliojęs komunalinių ir pavojingų atliekų, skirtų šalinti ir (ar) naudoti energijai gauti, bei komunalinių atliekų deginimo proceso likučių (pelenų ir šlako) importo iš kitų valstybių draudimas gali būti suprantamas kaip priemonė įgyvendinti atliekų tvarkymo hierarchiją. Remiantis tarptautine praktika, atliekų importo draudimas galėjo būti įtvirtintas ir platesniu mastu, t. y. ne tik komunalinėms ir pavojingoms atliekoms, skirtoms šalinti ir (ar) naudoti energijai gauti, bei komunalinių atliekų deginimo likučiams, bet ir kitoms atliekų rūšims. Žingsnis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme įtvirtinus komunalinių ir pavojingų atliekų, skirtų šalinti ir (ar) naudoti energijai gauti, bei komunalinių atliekų deginimo likučių importo draudimą žengtas teisinga linkme. Vis dėlto tai buvo padaryta skubotai, be kita ko, nepriimant kitų teisės aktų pakeitimų, reikalingų tinkamai įtvirtinti atliekų importo draudimo kontrolę ir ūkio subjektų atsakomybę už jo pažeidimus.
122 62 Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymo įrodančių dokumentų išrašymo teisinio reglamentavimo ypatumai ir probleminiai aspektaiItem type:Publication, [Features and problematic aspects of legal regulation of issuing documents proving the management of product and/or packaging waste]research article[2019][S4][S001][18]Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka: mokslinių straipsnių rinkinys = Public security of public order: scientific articles. Kaunas : Mykolo Romerio universitetas. Viešojo saugumo akademija, 2019, [t.] 23., p. 33-50Straipsnyje nagrinėjama kolektyviai tvarkomų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų, išskyrus užstato sistemoje surinktų, sutvarkymo įrodančių dokumentų išrašymo tvarka, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių rūšys, nurodoma kurie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai yra vertinami plačiąja, o kurie siaurąja prasme, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai taip pat yra išskiriami į rūšis pagal subjektus, kurie juos išrašo, statusą bei jų vaidmenį. Straipsnyje analizuojami galiojusios gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymo įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos įtvirtinti teisės aktų pakeitimai, nurodomos priežastys dėl būtinumo koreguoti po įtvirtintų teisės aktų pakeitimų įsigaliojusią gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymo įrodančių dokumentų išrašymo tvarką bei dėl atliktų teisės aktų pakeitimų atsiradusias spragas ir galimai kylančias problemas, pateikiami pasiūlymai dėl teisinio reglamentavimo gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo sistemoje tobulinimo.
21 21