Žentelytė, Ieva
Elektroninis stebėjimas (intensyvi priežiūra) kaip teisės būti laisvam baudžiamajame procese prielaidaItem type:ETD, [Electronic monitoring (intensive supervision) as a prerequisite for the right to be at liberty in criminal procedure]Šio disertacinio tyrimo pagrindinis tikslas – išanalizavus elektroninį stebėjimą, atskleisti šios kardomosios priemonės galimybes įgyvendinti teisę būti laisvam, siekiant pasiūlyti reglamentavimo ir taikymo teismų praktikoje tobulinimo būdų. Disertacijoje yra analizuojama teisė būti laisvam ir teisės į laisvę prezumpcija, elektroninio stebėjimo samprata bei elektroninio stebėjimo teisinio reguliavimo spragos ir praktinio taikymo trūkumai. Disertacijoje atskleista, kad elektroninis stebėjimas sudaro prielaidas įgyvendinto įtariamojo, kaltinamojo teisę būti laisvam, kai šia kardomąja priemone sukeliamas laisvės suvaržymo mastas yra laisvės ribojimas, o jos taikymas paremtas mažiausios intervencijos principu. Esamas elektroninio stebėjimo teisinis reguliavimas turi spragų, galinčių lemti proporcingumo, teisėtumo, lygiateisiškumo, suėmimo kaip ultima ratio priemonės ir teisės būti laisvam pažeidimus.
162 33 Suėmimo skyrimo ir taikymo problemos ir jų sprendimai: geroji Europos Sąjungos valstybių praktikaItem type:ETD, [Problems and Solutions of the Imposition and Application of Detention: Good Practice of the Member States of the European Union]Mūsų darbo tikslas buvo apibendrinant Lietuvos ir kt. ES valstybių mokslo, EŽTT ir Lietuvos Respublikos teismų patirtį, kompleksiškai išnagrinėti suėmimo reglamentavimo ir taikymo teismų praktikoje silpnąsias vietas bei trūkumus, sudarančius sąlygas perteklinio suėmimo praktikavimui bei išsiaiškinti galimus sprendimus. Suėmimas yra griežčiausia ir išimtinė (ultima ratio) priemonė, kuri turėtų būti taikoma tada, kai švelnesnės priemonės yra neveiksmingos. Darbe buvo nustatyta, jog suėmimo reglamentavimas, kuris nesuteikia teisės suimtam asmeniui bet kada baudžiamojo proceso metu ginčyti suėmimo taikymo pagrįstumą, ne iki galo užtikrina asmens teisę gynybą. Nustatyta, jog teisė būti paleistam baudžiamojo proceso metu būtų efektyviau užtikrinta, jei BPK numatytų galimybę aukštesniajam teismui suėmimą pakeisti švelnesne kardomąja priemone ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu bei teismo pareigą teisminio nagrinėjimo metu reguliariais, trumpais intervalais peržiūrėti suėmimo taikymo būtinybę. Nepamatuotos trukmės suėmimo atvejų padėtų išvengti nuostata, kuri proporcingai gresiančios laisvės atėmimo bausmės sankcijos dydžiui ribotų maksimalią suėmimo trukmę. Atlikta teismų praktikos analizė parodė, jog perteklinio suėmimo taikymui turi įtakos formalus suėmimo skyrimui reikšmingų aplinkybių vertinimas.
8 22