Mykolo Romerio universiteto mokslo valdymo sistema (CRIS)





Mokslininko profilio nuoroda: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20425
Rodoma1 - 10 iš 11
  • book[2021][K4d][S001][28]
    Bublienė, Danguolė
    ;
    Estoril: Estoril Higher Institute for Tourism and Hotel Studies, 2021
      9
  • Item type:Publikacija,
    Religinių simbolių nešiojimas darbo vietoje: pusiausvyros tarp teisės išpažinti religiją ir verslo laisvės užtikrinimo kriterijai
    [Wearing Religious Symbols in the Workplace: Balancing Criteria between Right to Manifest One’s Religion and Freedom to Conduct Business]
    research article[2021][S4][S001][10]
    Lietuvos teisė 2021: esminiai pokyčiai. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2021., p. 60-69

    Religija yra svarbi identiteto dalis, susijusi su asmens vertybėmis, tradicijomis ir kultūra. Viena iš tikėjimo išraiškos formų – religinių aprangos detalių ar simbolių nešiojimas, kuris dalies religijų išpažinimo atveju tampa ne pasirinkimo dalyku, o privaloma kasdienio gyvenimo dalimi. Nagrinėjamos temos aktualumas tiesiogiai padiktuotas 2021 metų patirties, kuri parodė, kad migrantų antplūdžio keliami iššūkiai yra ne vien Pietų Europos valstybių problema, bet itin aktualūs ir Lietuvai. Migrantų iš trečiųjų šalių krizės suvaldymas neatsiejamas nuo šių asmenų integracijos, kurios sėkmė tiesiogiai priklauso nuo gebėjimo užtikrinti tinkamą tarpusavyje konkuruojančių vertybių pusiausvyrą. Atsižvelgiant į tai, straipsnyje aptariama individo teisės išreikšti savo religinius įsitikinimus svarba, kartu atkreipiant dėmesį į poreikį religinių ženklų nešiojimą darbo vietoje derinti su teisėtais kitų asmenų interesais. Plati valstybės diskrecija nustatyti viešojo sektoriaus darbuotojų aprangos taisykles yra pateisinama valstybės tarnybos neutralumo principu, viešųjų paslaugų teikėjus saistančia diskretiškumo pareiga, kitų asmenų teisių ir laisvių apsaugos ar sveikatos ir saugumo reikalavimais. O situacija privačiame sektoriuje vis dar kelia klausimų. Antai Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas, ESTT), naujausioje savo jurisprudencijoje vertindamas privačių įmonių darbuotojams nustatyto draudimo dėvėti religinius drabužius teisėtumą, patikslino kriterijus, kuriais remiantis verslo laisvės įgyvendinimas leidžia tam tikru mastu apriboti teisę išpažinti religiją. Analizuojant minėtus kriterijus atkreipiamas dėmesys į tai, kad ESTT nepasinaudojo proga įnešti daugiau aiškumo, priešingai – tinkamos darbdavių ir darbuotojų interesų pusiausvyros užtikrinimo pareigą perkėlus ant nacionalinių teismų pečių, buvo atvertas kelias skirtingoms religijos laisvės ribojimų pateisinimo interpretacijoms valstybėse narėse.

      16  48
  • book part[2020][Y1][S001][37]
    Bublienė, Danguolė
    ;
    Collective Commentary on the New Package Travel Directive / editors Carlos Torres... at all.. Estoril : ESHTE - Estoril Higher Institute for Tourism and Hotel Studies, 2020. ISBN 9789899995574., p. 979-1015
      8
  • Item type:Publikacija,
    Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija įtvirtintos individualių teisių apsaugos sistemos ypatumai ir jos taikymo ribos
    [Individual rights’ protection system under the Charter of Fundamental Rights of the European Union: essential features and limits of application]
    research article[2020][S5][S001][23]
    XXI amžiaus iššūkiai tarptautinei teisei. Liber Amicorum Sauliui Katuokai. Mokslo straipsnių rinkinys. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2020. ISBN 9789955199953., p. 179-201

    Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos taikymas nacionalinėje praktikoje vis dar kelia klausimų. Atsižvelgiant į tai, straipsnyje aptariami esminiai pagrindinių teisių apsaugos Europos Sąjungoje ypatumai ir raidos etapai, remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo formuojama praktika nubrėžiamos aiškios Chartijos taikymo ribos skirtingų subjektų atžvilgiu. Kartu, aptariant Chartijos nuostatų tiesioginio veikimo sąlygas, atkreipiamas dėmesys į skirtingą konkrečių Chartijos nuostatų praktinę reikšmę, kaip pavyzdį pateikiant nepakankamą Chartijos apsaugą siekiant užtikrinti vartotojų teises. Galiausiai analizuojamas Chartijos ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos santykis, kuris, neišsprendus Europos Sąjungos prisijungimo prie minėtos konvencijos klausimo, vis dar išlieka aktualus.

      54  27
  • research article[2020][S1][S001][16];
    Entrepreneurship and sustainability issues. Vilnius : Entrepreneurship and Sustainability Center, 2020, vol. 8, no. 1., p. 868-883

    In this article it is argued that traditional consumer policy increasingly requires transformation towards sustainability. For this purpose, consumer protection regulation must be reshaped into taking environmental needs into account rather than focusing solely on the realization of the European Union internal market, and the satisfaction of endless consumer demands. In order to bring benefits to both the economy and the environment, sustainable consumption choices have to be fostered. The authors focus on the pre-contractual stage of business-to-consumer legal relations, and argue that businesses rethink their marketing strategies and try to emphasize environment friendly aspects. Competitive advantage usually gained by offering consumers greater value by means of lower prices gradually loses its impact, and other methods such as environmental claims become more important in this sense. As advertising can be a powerful force for promoting sustainable consumption by highlighting the sustainable dimensions of goods and convincing consumers to purchase these products, the issue is raised of assuring the truth of advertising as a tool for basic consumer protection in the pre-contractual stage of business-to-consumer legal relations. The authors emphasize that consumer protection against unfair commercial practices should play a significant role in the assessment of environmental claims. The aim of this article is to examine the legal regulation on unfair commercial practices in order to find a balance between the efforts of sustainability-driven entrepreneurs to succeed in a competitive market and the protection of the interests of consumers supporting greener goals.

      51  16Scopus© citavimai 4
  • research article[2019][S5][S001][6]
    Lietuvos teisė 2019 : esminiai pokyčiai. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2019., p. 115-120

    Priėmus Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, įtvirtintas Europos Sąjungoje garantuojamų pagrindinių teisių rinkinys, o šalia nacionalinių valstybių narių Konstitucijų ir Europos žmogaus teisių konvencijos atsirado dar vienas individualių teisių apsaugos instrumentas. ES teisės ypatybės neišvengiamai lemia tai, kad Chartijos veiksmingumas priklauso nuo jos nuostatų tiesioginio horizontalaus veikimo galimybės. Atsižvelgiant į tai, straipsnyje analizuojama naujausia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, kurioje, praėjus beveik dešimtmečiui po Chartijos priėmimo, Teismas galiausiai pagrindė privačių asmenų teisę tarpusavio ginčuose Chartijos nuostatomis remtis tiesiogiai.

      43  16
  • research article[2016][S4][S001][8];
    International Comparative Jurisprudence. Vilnius; Amsterdam : Mykolas Romeris University ; Elsevier B.V, 2016, Vol. 2, iss. 1., p. 18-25

    Unfair Commercial Practices Directive remains one of the most ambitious acts of sec- ondary legislation adopted in the field of consumer protection over the past decade. This legal instrument seeks to establish a common European understanding of “ unfairness ” in business-to-consumer legal relations. Hereby Directive introduced a comprehensive reg- ulatory regime applied to all types of commercial activities that can influence the eco- nomic behavior of consumers, covering any business-to-consumer commercial practice before, during and after a transaction, thus including marketing, negotiation, sales prac- tices and after-sales conduct. Unfair Commercial Practices Directive into Lithuanian legal system was transposed by adopting a completely new legal act – Law on Prohibition of Unfair Business-to-Consumer Commercial Practices of the Republic of Lithuania. The implementation of the Unfair Commercial Practices Directive in Lithuania led to a split-up between misleading business-to-consumer commercial practices and misleading busi- ness-to-business advertising regulation regimes. Implementing act among other rules introduced into the national legal system provisions on the prohibition of misleading commercial practices, ensuring that consumers are not misled, thus enabling them to make informed and reasonable choices. The purpose of this article is to examine the norms of national act, implementing the prohibition of misleading commercial practices into the national legal system in the context of implementing provisions of the other Member States and to reveal core national regulation and application problems. Also, having in mind that in the text of the Directive a distinction between misleading actions and misleading omissions is made, it is analyzed whether the clear line between the application of these rules is made in legal practice. In conclusion authors formulate key recommendations for consumer protection institutions and courts, applying the rules on misleading commercial practices. & 2016.

      25  13
  • Item type:Publikacija,
    Agresyvios komercinės veiklos draudimas pagal nesąžiningos komercinės veiklos direktyvą
    [The prohibition of aggressive commercial practices according to unfair commercial practices directive]
    research article[2015][S4][S001][24]
    Socialinių mokslų studijos : mokslo darbai = Societal studies : research papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2015, Nr. 7(2)., p. 351-374

    Priėmus Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvą ES vartotojų teisės acquis papildytas apsaugą nuo nesąžiningos prekybos praktikos užtikrinančiu ir visiško suderinimo principu pagrįstu teisės aktu. Šis straipsnis skirtas agresyviai komercinei veiklai kaip vienai iš galimų nesąžiningos komercinės veiklos išraiškos formų. Turint omenyje tai, kad Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva esant joje numatytoms sąlygoms draudžia agresyvius veiksmus vartotojų atžvilgiu, straipsnyje siekiant didesnio teisinio aiškumo pagrindinis dėmesys būtent ir skiriamas minėtą draudimą nustatančių Direktyvos 2005/29/EB nuostatų analizei, konkrečiai agresyvios komercinės veiklos sampratos turiniui, nagrinėjant būdus, kuriais gali pasireikšti komercinės veiklos agresyvumas; papildomas aplinkybes, į kurias turi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl konkrečios komercinės veiklos agresyvumo; galiausiai aptariant konkrečius agresyvios komercinės veiklos atvejus, įtvirtintus „juodajame sąraše“. Kartu glaustai aptariamas agresyvios komercinės veiklos draudimą įtvirtinančių normų santykis su kitomis Direktyvos nuostatomis. Galiausiai straipsnyje aptariama Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos praktika, atkreipiant dėmesį į tai, kad praktikoje šių nuostatų taikymo pavyzdžių nėra itin gausu. Straipsnio pabaigoje, apibendrinus atlikto tyrimo rezultatus, greta pagrindinių išvadų, siekiama pateikti įžvalgas ir siūlymus dėl nacionalinės praktikos tobulinimo.

      9
  • Item type:Publikacija,
    Unfair commercial practices directive
    [Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva: perkėlimo ir taikymo iššūkiai Lietuvos teisinėje sistemoje]
    research article[2012][S4][S001][15]
    Socialinių mokslų studijos : mokslo darbai = Social sciences studies : research papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2012, Nr. 4(3)., p. 1109-1123

    The Unfair Commercial Practices Directive (UCPD) seeks to regulate the fairness of business-to-consumer trading practices through reference to a “high level of consumer protection.” As in Lithuania there was no special national legislation, prohibiting unfair commercial practices, infringing economic interests of consumers, an absolutely new regime was brought by the UCPD into the national legal system. The aim of this article is to critically examine the implementation of the UCPD in the Republic of Lithuania, together with highlighting its principal application problems. In order to understand how the UCPD “landed” into the national legal system, in the first part of the article a short overview of regulation available before the transposition of the Directive is provided. The second part of the article deals with analysis of national rules, transposing UCPD. In the third part of the article, relevant case law is analyzed. In conclusion the author notes that Lithuania is not an exception and like other member states faced difficulties when transposing UCPD into the national legal system. Although the growing number of national case law in this field is the best evidence that UCPD and the implementing act are striking developments, influencing the national consumer law, however, the way from core application uncertainties still needs to be found.

      38  35
  • Item type:Publikacija,
    „Vidutinio vartotojo“ standartas: pagalba ar papildomas apsunkinimas ginant vartotojų teises?
    [“Average consumer” standard: assistance or additional encumbrance in protecting consumer rights]
    research article[2011][S4][S001][16]
    Socialinių mokslų studijos : mokslo darbai = Social sciences studies : research papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2011, Nr. 3(4)., p. 1375-1390

    „Vidutinio vartotojo“ standartas – išimtinai Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau ir – Teisingumo Teismas) kūrinys, suformuotas laisvo prekių judėjimo, klaidinančios reklamos bylose, taip pat nagrinėjant klausimus, susijusius su prekių ženklų apsauga. Tai hipotetinis visų vartotojų (ar tam tikros vartotojų grupės) vidurkis, kurio pagrindu yra vertinamas suteiktos informacijos poveikis konkretaus vartotojo ekonominiam elgesiui. Teisingumo Teismas „vidutinį vartotoją“ apibrėžia kaip protingai gerai informuotą, protingai atidų ir apdairų asmenį, kartu suteikdamas šiai sąvokai būtino lankstumo. Straipsnyje ypatingas dėmesys skiriamas tam, jog priėmus 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje (toliau ir – Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva, Direktyva 2005/29/EB), norminė šios sąvokos apibrėžtis pirmą kartą įtvirtinta ir teisės aktų lygmeniu. Ši aplinkybė neabejotinai turės įtakos tolesniam „vidutinio vartotojo“ standarto taikymui tiek paties Teisingumo Teismo, tiek ir nacionalinių teismų praktikoje. Straipsnyje akcentuojamas vienas iš aktualiausių Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos probleminių aspektų – šio teisės akto įtaka nagrinėjant ginčus, kylančius iš sutartinių vartojimo teisinių santykių. Autorė pagrindžia platų „vidutinio vartotojo“ standarto taikymo modelį, prieidama prie išvados, kad Direktyvos 2005/29/EB nuostatos turi būti nagrinėjamos sistemiškai su kitais vartotojų teisių apsaugos instrumentais, ypač priimtais derinant sutartinius vartojimo teisinius santykius.

      34  24