Agresyvios komercinės veiklos draudimas pagal nesąžiningos komercinės veiklos direktyvą
| Author | Affiliation |
|---|---|
Mykolo Romerio universitetas |
| Date |
|---|
2015 |
Priėmus Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvą ES vartotojų teisės acquis papildytas apsaugą nuo nesąžiningos prekybos praktikos užtikrinančiu ir visiško suderinimo principu pagrįstu teisės aktu. Šis straipsnis skirtas agresyviai komercinei veiklai kaip vienai iš galimų nesąžiningos komercinės veiklos išraiškos formų. Turint omenyje tai, kad Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva esant joje numatytoms sąlygoms draudžia agresyvius veiksmus vartotojų atžvilgiu, straipsnyje siekiant didesnio teisinio aiškumo pagrindinis dėmesys būtent ir skiriamas minėtą draudimą nustatančių Direktyvos 2005/29/EB nuostatų analizei, konkrečiai agresyvios komercinės veiklos sampratos turiniui, nagrinėjant būdus, kuriais gali pasireikšti komercinės veiklos agresyvumas; papildomas aplinkybes, į kurias turi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl konkrečios komercinės veiklos agresyvumo; galiausiai aptariant konkrečius agresyvios komercinės veiklos atvejus, įtvirtintus „juodajame sąraše“. Kartu glaustai aptariamas agresyvios komercinės veiklos draudimą įtvirtinančių normų santykis su kitomis Direktyvos nuostatomis. Galiausiai straipsnyje aptariama Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos praktika, atkreipiant dėmesį į tai, kad praktikoje šių nuostatų taikymo pavyzdžių nėra itin gausu. Straipsnio pabaigoje, apibendrinus atlikto tyrimo rezultatus, greta pagrindinių išvadų, siekiama pateikti įžvalgas ir siūlymus dėl nacionalinės praktikos tobulinimo.
Together the relationship between the norms introducing the prohibition of aggressive commercial practices and the other provisions of the Directive are briefly examined. Eventually, the article analyses national case law and practice of State Consumer Rights Protection Authority performing alternative consumers’ disputes resolution, highlighting one of the most relevant problematic aspects when applying provisions prohibiting aggressive commercial practices – their novelty, complexity and application of general concepts often determines that in practice these provisions are applied inactively, there are not many examples of application. Because of that at the end of this article after summarizing the main results of the research, together with the main conclusions the author seeks to give guidance and suggestions for national courts and consumer protection institutions in order to improve national practice in this field.