Bartuševičienė, Ilona

2020 m. pradžioje kilusi koronaviruso (COVID-19) pandemija sukėlė netikėtus ir esminius iššūkius įvairiose valstybės gyvenimo srityse – visų pirma sveikatos, bet taip pat socialinės apsaugos, švietimo, kultūros ir daugelyje kitų sektorių. Pandemijos sukeltas šokas privertė per neįtikėtinai trumpą laiką transformuoti savo įprastas rutinas, įgyti naujų įgūdžių, veikti kitomis, nei iki šiol buvo įprasta, sąlygomis ir demonstruoti lyderystę, kuri nepaklūsta įprastiems, mums pažįstamiems dėsniams, ir diktuoja naujas, kol kas vis dar išeinančias iš mūsų pažinimo ribų, tendencijas. Viešasis sektorius Covid-19 pandemijos metu susidūrė su dideliu iššūkiu, užtikrinant viešųjų paslaugų teikimą. Dauguma viešojo sektoriaus organizacijų nebuvo pasiruošusios tinkamai funkcionuoti pandemijos sąlygomis, todėl natūralu, kad buvo susidurta su gebėjimų ir pajėgumų stoka veikti Covid-19 pandemijos aplinkoje. Viešojo sektoriaus organizacijų vaidmuo ypatingai svarbus siekiant ekonominio ir socialinio atsigavimo, t.y. ne tik pandemijos metu, bet ir po jos. Jis privalo imtis lyderystės vaidmens siekiant ilgalaikio tvaraus atsigavimo, buriant bendruomenes, teikiant joms reikiamų įgūdžių veikti pandemijos sąlygomis, įveiklinant skaitmenizacijos procesus visų pirma savo aplinkoje, teikiant kokybiškas paslaugas. Viešas sektorius privalo demonstruoti savo stipriąsias puses, kad tiek privatus verslas, tiek bendruomenės jomis patikėtų ir sutelktų bendras pajėgas kovai su pandemijos padariniais. Projekto tyrėjai, siekdami išsiaiškinti, kodėl vienos organizacijos geba tinkamiau reaguoti į neįprastas situacijas ir, plėsdamos savo pažinimo ribas, įgyja konkurencinį unikalų pranašumą projekte kelia tikslą nustatyti viešojo sektoriaus organizacijų atsparumą ir jo poveikį teikiamų paslaugų kokybei.

Projekto tikslas – Pasitelkiant švietimo technologijas ir inovacijas, didinti švietimo sistemos efektyvumą ir mokymosi rezultatų kokybę.

Projekto tikslinė grupė – pedagogai ir mokiniai, valstybinių aukštųjų mokyklų dėstytojai ir studentai, lituanistinių mokyklų užsienyje mokiniai ir mokytojai.

Projekto veiklos:

Naujausių edukacinių technologijų švietimo sektoriuje diegimas, sudarant sąlygas skaitmeninėms švietimo inovacijoms kurtis ir išbandyti (EdTech inovacijų kūrimo ir išbandymo platforma) bei stiprinant pedagogų skaitmenines kompetencijas.
Technologinių sprendimų, reikiamų skaitmeninių mokymo, studijų išteklių švietimo įstaigose sukūrimas (skaitmeninis turinys), siekiant įgalinti personalizuotą nuotolinį mokymą ne tik pandemijos sąlygomis.

Organizacijų atsparumo koncepcija tampa svarbiu nagrinėjimo objektu dėl neįprastai greitai besikeičiančios ekonominės, socialinės, technologinės aplinkos. Poreikis išgyventi yra svarbus nūdienos organizacijoms, todėl vis plačiau kalbama apie organizacijos atsparumą, kuris įgalina organizacijas ne tik išgyventi krizinį laikotarpį, bet ir jo metu įgytą patirtį panaudoti kaip varomąją jėgą. Projekte keliama mokslinė problema, kokiomis organizacijos atsparumo vertinimo teorinėmis prieigomis grindžiant ir kokius metodinius instrumentus naudojant galima būtų įvertinti organizacijų atsparumą. Projekto tikslas – parengti organizacijos atsparumo vertinimo modelį ir pritaikyti jį empiriškai atliekant tyrimą Lietuvos organizacijose. Tikslui pasiekti keliamas uždavinys – suformuoti organizacijos atsparumo vertinimo koncepciją ir metodologiją bei atlikti tyrimą Lietuvos įmonėse. Uždaviniui spręsti formuojamos trys veiklos: organizacijos atsparumo teorinis pagrindimas; organizacijos atsparumo vertinimo metodologijos pristatymas; organizacijos atsparumo vertinimas Lietuvos organizacijų atveju.

2020 m. pradžioje kilusi koronaviruso (COVID-19) pandemija sukėlė netikėtus ir esminius iššūkius įvairiose valstybės gyvenimo srityse – visų pirma sveikatos, bet taip pat socialinės apsaugos, švietimo, kultūros ir daugelyje kitų sektorių. Pandemijos sukeltas šokas privertė per neįtikėtinai trumpą laiką transformuoti savo įprastas rutinas, įgyti naujų įgūdžių, veikti kitomis, nei iki šiol buvo įprasta, sąlygomis ir demonstruoti lyderystę, kuri nepaklūsta įprastiems, mums pažįstamiems dėsniams, ir diktuoja naujas, kol kas vis dar išeinančias iš mūsų pažinimo ribų, tendencijas. Viešasis sektorius Covid-19 pandemijos metu susidūrė su dideliu iššūkiu, užtikrinant viešųjų paslaugų teikimą. Dauguma viešojo sektoriaus organizacijų nebuvo pasiruošusios tinkamai funkcionuoti pandemijos sąlygomis, todėl natūralu, kad buvo susidurta su gebėjimų ir pajėgumų stoka veikti Covid-19 pandemijos aplinkoje. Viešojo sektoriaus organizacijų vaidmuo ypatingai svarbus siekiant ekonominio ir socialinio atsigavimo, t.y. ne tik pandemijos metu, bet ir po jos. Jis privalo imtis lyderystės vaidmens siekiant ilgalaikio tvaraus atsigavimo, buriant bendruomenes, teikiant joms reikiamų įgūdžių veikti pandemijos sąlygomis, įveiklinant skaitmenizacijos procesus visų pirma savo aplinkoje, teikiant kokybiškas paslaugas. Viešas sektorius privalo demonstruoti savo stipriąsias puses, kad tiek privatus verslas, tiek bendruomenės jomis patikėtų ir sutelktų bendras pajėgas kovai su pandemijos padariniais. Projekto tyrėjai, siekdami išsiaiškinti, kodėl vienos organizacijos geba tinkamiau reaguoti į neįprastas situacijas ir, plėsdamos savo pažinimo ribas, įgyja konkurencinį unikalų pranašumą projekte kelia tikslą nustatyti viešojo sektoriaus organizacijų atsparumą ir jo poveikį teikiamų paslaugų kokybei.

Projekto tikslas – parengti nacionalinių ekosistemų paslaugų (EP) vertinimo ir žemėlapių sudarymo sistemą, geriau suprasti santykius tarp ekosistemų, biologinės įvairovės ir žmonių gerovės Lietuvoje ir nustatyti socialinius ir ekonominius pokyčių veiksnius, veikiančius EP pasiūlą. Projektui įgyvendinti numatytos 5 veiklos (WP)1) koncepcinių rėmų EP klasių tipų ir jų veikiančių socialinių bei ekonominių pokyčių veiksnių analizei sukūrimas; 2) suinteresuotųjų šalių, įvairių sričių ir sektorių, įtraukimo į EP vertinimo ir pokyčių veiksnių analizės bei šių šalių gebėjimų ugdymo modelio sukūrimas; 3) nacionalinis EP vertinimas ir kartografavimas pagal CICES klasių tipus, bei pokyčių veiksnių, susijusių su EP, analizė; (4) atvejo studijų lygmens EP analizė, įgyvendinant konkrečios teritorijos geoerdvinius modelius ir (5) Geoportalo projektavimas ir įgyvendinimas generuojamų geoerdvinių darbų vizualizavimui ir dalinimuisi. Siekiamas rezultatas: LINESAM projekto rezultatai padidins EP rodiklių žinias ir pritaikymą viešajame ir privačiajame sektoriuose, nustatys kliūtis suinteresuotosioms šalims naudojant EP metodą ir užtikrins vienodą ir suderintą duomenų mainų ir suinteresuotųjų šalių dalyvavimo metodą.

Pastarųjų metų sukrėtimai, kaip kad COVID-19 pandemija, energetinė krizė, geopolitinis nestabilumas paskatino mokslinę bendruomenę ir praktikus atidžiau tyrinėti atsparumo fenomeną, kuris pačia bendriausia apibrėžtimi yra suprantamas kaip tiriamo objekto gebėjimas sąveikauti neapibrėžtumų aplinkoje bei adaptyviai prisitaikyti prie pasikeitusios aplinkos. Vertinant retrospektyvą tampa akivaizdu, kad pvz. pandemijos metu susidurta su gebėjimų veikti sukrėtimų aplinkoje trūkumu. Dauguma organizacijų nebuvo pasiruošusios tinkamai funkcionuoti neapibrėžtumų sąlygomis, susidurta su įgūdžių stoka transformuoti savo įprastą veiklą į krizės režimą. Projektu siekiama išsiaiškinti , kokios priežastys lemia, kad skirtingose savivaldybių valdymo institucijose gebėjimai veikti krizių aplinkybėmis skiriasi? Kodėl vienos geba įveiklinti krizių metu įgytą patirtį ir užtikrinti veiklos tęstinumą bei paslaugų prieinamumą naujų aplinkybių sąlygomis, tuo tarpu kitoms tai sekasi sudėtingiau? Ar Lietuvos savivaldybių valdymo institucijos, kuriose skaitmeninio valdymo procesų vystymui yra skiriamas didesnis dėmesys yra atsparesnės ir tinkamiau pasirengusios reaguoti į krizes ir jas valdyti ? Siekiant atsakyti į šiuos klausimus, projekto tyrėjai gilinsis į Lietuvos savivaldybių valdymo institucijų atsparumo lygmens nustatymą ir jo didinimo galimybes įveiklinant skaitmeninio valdymo procesus.