Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Researcher: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/22720
Now showing1 - 1 of 1
  • Item type:ETD,
    Naujos Europos Sąjungos prieglobsčio teisės raidos tendencijos
    [New trends in the European Union asylum law]
    master thesis[2012][S001]
    Kaunas: Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2012-05-21

    Siekiant įgyvendinti 1999 m. Tamperės programoje įtvirtintą tikslą – sukurti Bendrą Europos prieglobsčio sistemą, paremtą visišku 1951 m. Pabėgėlių konvencijos taikymu bei non refoulement principo laikymusi, kas buvo dar kartą patvirtinta Hagos bei Stokholmo programose, buvo pradėtas antrasis BEPS kūrimo etapas. Atsižvelgiant į tai, kad pirmojo etapo metu priimti teisės aktai buvo vertinami kritiškai tiek teisės mokslininkų, tiek tarptautinės bendruomenės dėl įtvirtintų žemų apsaugos standartų vedusių iki žemiausio bendro vardiklio paieškos, valstybėms narėms suteiktos plačios diskrecijos, kas įtakojo jog harmonizavimas vyko nepalankiai tarptautinės apsaugos prašytojų atžvilgiu, darbe analizuojamas antrojo BEPS kūrimo etapas, siekiant įvedamus ir planuojamus pakeitimus įvertinti tarptautinės apsaugos prašytojų/gavėjų atžvilgiu. Pirmoje darbo dalyje yra analizuojamos ES institucinės sistemos raidos tendencijos prieglobsčio srityje, siekiant atskleisti institucijoms suteikiamų įgaliojimų ir kompetencijos raidą sutarčių šviesoje bei įvertinti naujos ES agentūros – EPPB įsteigimo įtaką BEPS. Ištirtos literatūros bei teisės šaltinių pagrindu padaroma išvada, jog ES institucijų vaidmuo nuo prieglobsčio teisės įtraukimo į ES reguliavimo sritį iki šių dienų, kai galioja Lisabonos sutartis, žymiai sustiprėjo palikdama mažiau kompetencijos ES valstybėms narėms ir taip sudarant kliūtis griežtinti prieglobsčio srities reguliavimą. Todėl manytina, kad ES prieglobsčio srities raida institucinėje srityje turi teigiamą įtaką asmenų, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, atžvilgiu. Antroji darbo dalis yra skirta ES prieglobsčio raidos tendencijoms reglamentavimo srityje. Šioje dalyje siekiama išanalizuoti antrojo BEPS kūrimo etapo metu Komisijos pateiktus teisės aktų pakeitimo pasiūlymus bei jau priimtą naują Kvalifikavimo direktyvą, atskleidžiant pagrindinius pakeitimus ir jų įtaką tarptautinės apsaugos prašytojams/gavėjams. O vertinant prieglobsčio teisės reguliavimo aktus kartu atitinkamai pateikiama ir ESTT praktikos analizė. Ištyrus teisinę literatūrą, ES prieglobsčio teisės aktus, siūlomus pakeitimus, ESTT praktiką bei tarptautinių organizacijų rekomendacijas ir komentarus, teigiama, jog nauju reguliavimu siekiama užtikrinti aukštesnius tarptautinės apsaugos standartus bei prieglobsčio acquis suderinamumą tiek su EŽTK, tiek su kitais tarptautiniais dokumentais, siekiant pašalinti esamų teisės aktų trūkumus bei valstybėms narėms suteiktą plačią diskreciją, kylančią iš daugelio nuostatų nepakankamo apibrėžtumo ir dviprasmiškumo, bei pateikiamos pagrindinės nauju ES prieglobsčio acquis reguliavimu stiprinamos sritys.

      7  11