Rotomskis, Irmantas

Aktualumas/problema – Elektroninė komercija tampa neišvengiama šiandieninio verslo dalimi, dėl to auga konkurencija tarp el. pardavimo platformų. Įmonės, norėdamos išlaikyti konkurencinį pranašumą, privalo teigti pirmenybę strategijoms, kurios skatintų palankų vartotojo elgesį. Pasigendama tyrimų, kurie konkrečiai nagrinėtų el. ne tik pirkėjų elgsenos pokyčius, bet ir pastangas juos valdyti. Įvardinta situacija padėjo suformuoti mokslinę problemą, kuri yra išreikšta klausimu: kaip el. komercijos įmonės gali efektyviai valdyti pirkėjų elgsenos pokyčius ir į juos reaguoti, siekiant padidinti klientų pasitenkinimą ir jų išlaikymą? Baigiamojo darbo tikslas - Įvertinti pirkėjų elgsenos pokyčių valdymą elektroninėje komercijoje, identifikuojant tinkamiausią valdymo praktiką. Darbo tikslui pasiekti buvo taikomi šie metodai: 1. Atlikta mokslinės literatūros analizė, siekiant konceptualizuoti pirkėjų elgsenos modelius ir pagrįsti ryšį tarp tvarumo, psichologinių, socialinių veiksnių ir pirkėjų elgsenos pokyčių el. prekybos kontekste. 2. Taikyta kokybinio tyrimo duomenų analizė, siekiant išanalizuoti elektroninės komercijos įmonių strategijas ir taktikas, skirtas prisitaikyti prie besikeičiančios pirkėjų elgsenos. Tyrime dalyvavo 7 el. komercijos ekspertai. Tyrimo duomenų analizė atskleidė kad įmonės, siekdamos valdyti pirkėjų elgsenos pokyčius, naudoja personalizacijos, komunikacijos, lojalumo užtikrinimo strategijas. Pažymėta, kad Lietuvoje tokių inovacijų, kaip Dirbtinio Intelekto (DI) ar Papildytosios realybės (PR) diegimas dar nėra plačiai paplitęs – aktyviau inovacijas diegia tarptautinės įmonės. Analizėje paaiškėjo ryškus vyresnių pirkėjų segmento augimas, todėl įmonės siekia tiek funkcinius sprendimus, tiek komunikaciją pritaikyti ir jiems. Nagrinėjant pirkėjų elgesio valdymo strategijas išryškėjo strategijų skirtumai priklausomai nuo vartotojų segmentų ir prekių pirkimo ir vartojimo dažnumo. Įmonės, kurių prekės yra dažno perkamumo ir vartojamumo, didelį dėmesį skiria socialiniams tinklams, jų komunikacija su pirkėjais yra pasiremta emocijomis ir jausmais, lojalumo užtikrinimui šios įmonės naudoja taškų sistemas, visa tai naudojama siekiant pirkėjo hedoninės motyvacijos. Tuo tarpu įmonės, kurios prekiauja brangesnėmis, retesnio perkamumo prekėmis didesnį dėmesį skiria atsiliepimų platformoms, jų komunikacija siejama su pirkėjo edukacija, produktų kokybe, aptarnavimo paprastumu. Tokie įmonių strateginiai skirtumai rodo, kad įmonės, įvertindamos savo veiklos sritį, skirtingai prisitaiko prie pirkėjų lūkesčių ir įpročių ir patvirtina, kad el. komercijos įmonės, vykdančios veiklą Lietuvoje, supranta el. pirkėjų elgsenos pokyčių sudėtingumą ir į jį stengiasi reaguoti lanksčiai.

Šiame darbe yra pristatomi veiksniai, kurie lemia vartotojų pasirinkimą apsipirkinėti elektroninėse rūbų parduotuvėse. Pirmoje, teorinėje dalyje, yra apžvelgiami ir aprašomi elektroninės parduotuvės aspektai, fizinės ir virtualios parduotuvės panašumai, skirtumai, pranašumai ir trūkumai. Antroje darbo dalyje atlikta dviejų rūbų parduotuvių „Zara“ ir „About You“ analizė bei trečioje yra atliktas tyrimas, kurio tikslas yra nustatyti pasirinkimo apsipirkinėti el. rūbų parduotuvėse veiksnių svarbą.

Magistro baigiamajame darbe vertinama, kokios yra galimybės įvesti skaitmeninių paslaugų mokestį Lietuvoje. Pirmame skyriuje analizuojamas skaitmeninio verslo apmokestinimo keitimo poreikis, pateikiama skaitmeninių paslaugų mokesčio koncepcija ir teisinė analizė, atliekama skaitmeninių paslaugų mokesčio administravimo analizė. Antrame skyriuje pateikiama skaitmeninių paslaugų mokesčio Lietuvoje tyrimo metodologija. Trečiame skyriuje pateikiama teisinės bazės, sudarančios prielaidas reglamentuoti skaitmeninių paslaugų mokestį Lietuvoje, analizė, taip pat atliekama ekspertų požiūrio į skaitmeninių paslaugų mokestį Lietuvoje analizė, vertinamas tikėtinas pajamų, surenkamų iš skaitmeninių paslaugų mokesčio Lietuvoje, dydis, pateikiamas tyrimo rezultatų apibendrinimas ir diskusija. Darbo pabaigoje formuluojamos išvados ir pateikiamos rekomendacijos dėl skaitmeninių paslaugų mokesčio įvedimo Lietuvoje.

Magistro baigiamajame darbe susipažinus e. verslo platformų teoriniais aspektais, išanalizavus e. verslo platformų kriterijų įgyvendinimą pasaulyje ir Lietuvoje, atlikus kokybinį ekspertų nuomonės tyrimą, buvo pateiktas kokybiškos e. verslo platformos apibūdinimas, išskirtos pagrindinės e. verslo platformų kūrimo ir diegimo problemos. Pirmoje darbo dalyje analizuojami e. verslo platformų teoriniai aspektai: elektroninio verslo raida ir elektroninių verslo platformų sąvoka, elektroninių verslo platformų kokybinių kriterijų formavimas, elektroninių verslo platformų kūrimo sprendimai ir problematika. Antroje darbo dalyje atliekama e. verslo platformų kriterijų įgyvendinimo pasaulinės patirties analizė: Jungtinių Amerikos Valstijų – Amazon atvejis, Kinijos –Aliexpress atvejis, Lietuvos – Pigu.lt atvejis. Trečioje darbo dalyje analizuojamas atliktas kokybinis ekspertų nuomonės tyrimas, kurio tikslas, išsiaiškinti ar e. verslo platformos yra neatsiejama šiuolaikinio verslo dalis, ar atnaujintas D&M IS sėkmės modelis gali būti pritaikytas e. verslo platformų kūrime, kas yra kokybiška e. verslo platforma, išskirti kokybiškų e. verslo platformų pavyzdžius. Ketvirtoje darbo dalyje pasiūlytas e. verslo platformų kokybės kriterijų atitikties modelis.

Elektroninė komercija užima vis didesnę dalį tarptautinės prekybos ir labiau įtakoja verslininkų bei valstybių priimamus sprendimus...

Elektroninė komercija užima vis didesnę dalį tarptautinės prekybos ir labiau įtakoja verslininkų bei valstybių priimamus sprendimus...