Pivorienė, Jolanta

Smurtas prieš mokytojus arba mokytojų viktimizacija yra palyginti nauja mokslinių tyrimų sritis, kuriai pastaruoju metu skiriama nemažai dėmesio. Atkreipiamas dėmesys į kritinio mąstymo svarbą, kaip mokytojo asmeninių resursų stiprinimo galimybę, galimai galinčią prisidėti prie teigiamų pokyčių sprendžiant jų viktimizacijos problemas. Pažymima, kad kritiškai mąstantys pedagogai ne tik ugdo kritiškai mąstančią jaunąją kartą, bet ir savo pačių elgesiu modeliuoja kritinę laikyseną – yra atviri, reflektuojantys, atpažįstantys problemas, netoleruojantys netiesos, kenkėjiškų veiksmų. Šiuo projektu siekiama atskleisti mokytojų kritinio mąstymo sąsajas su viktimizacijos ugdymo įstaigoje patirtimi ir psichologine gerove. Tyrimui atlikti derinama kiekybinio ir kokybinio tyrimo prieiga. Siekiant įvertinti mokytojų kritinio mąstymo raišką ir mokytojų viktimizacijos paplitimą bei mokytojų kritinio mąstymo ir viktimizacijos sąsajas bus atlikta reprezentatyvi anketinė apklausa. Mokytojų smurto sampratų ir patyrimų įvairovės atskleidimui pasirinktas fenomenografinis tyrimas. Siekiant parengti siūlymus mokytojų viktimizacijos ugdymo įstaigose prevencijai ir intervencijai, pateikiant įrodymais pagrįstus sprendimus atliekama kokybinė lyginamoji analizė teisinės aplinkos, susijusios su smurto apraiškų prevencija analizė. Remiantis tyrimo rezultatais bus parengtos tarpdisciplininio pobūdžio viešosios politikos siūlymai. Remiantis atlikto tyrimo metu validuotais instrumentais bei tyrimo radiniais bus sukurta priemonė (e-įrankis) individualiam pedagogų naudojimui, skirta identifikuoti galimas viktimizacijos apraiškas pasiūlant problemos sprendimui skirtus algoritmus išeinant iš mokytojų kritinio mąstymo kompetencijų lauko. Atliktas tyrimas kompleksiškai įvertins mokytojų viktimizacijos situaciją Lietuvoje ir atskleis pagrindinius mokytojų vidinius ir išorinius viktimizacijos veiksnius bei jų sąsajas su mokytojų psichosocialine gerove.

Sustainability is a main goal of European and global cooperation (i.e. the EU’s Strategy for Sustainable Development or the UN’s 2030 Agenda for Sustainable Development). Often ecological and economical challenges are focused in the process of developing approaches and methods, but social challenges are from special interest for Social work and get more and more attention in the discourse about improving the practice. For this reasons this project aims on discussing interdisciplinary approaches and methods for a social sustainable practice in Social Work. We are planning an event (conference with researchers from three Baltic countries and workshop with students from three Baltic countries) to bring different approaches and methods for a sustainable practice in Social Work together. A possible field of practice could be the child- and youth-welfare, where several challenges are visible (i.e. child poverty, social inequality and its effects), approaches (i.e. education, political action) and methods (i.e. empowerment, adult counseling) are to be evaluated. Social challenges of society and politics as well as approaches and methods from the participating countries are first presented from researchers and second discussed with the students to find mutual connections and learn about the specifics of the participating countries. This event should initiate an ongoing cooperation between the participation organisations (i.e. research, summer school).

Projekto tikslas – padėti vyresnio amžiaus žmonėms, globėjams ir paslaugų teikėjams, ir rasti sprendimus, kaip pasitelkiant specialius mokymus, konsultacijas ir skaitmenines priemones užkirsti kelią bei įveikti vienišumą. Vienišumas yra plačiai pripažįstama kaip viena iš svarbiausių ir įsitvirtinusių problemų, su kuriomis susiduria mūsų senėjanti visuomenė, ir tai patvirtina COVID-19 krizė. Socialinė izoliacija pandemijos metu sukelia etinę dilemą, ypač institucionalizuotiems vyresnio amžiaus žmonėms, imamasi aktyvių priemonių, kad sumažintų infekcijos riziką, tačiau vienišumas yra dažnas atsakas į emocinę, socialinę ir egzistencinę izoliaciją. Vienišumo poveikis taip pat turi neigiamą poveikį sveikatai. Vienišumas yra neigiama emocija, susijusi su suvokiamu atotrūkiu tarp esamų ir norimų santykių. Partneriai iš 5 šalių (Austrija, Ispanija, Italija, Kipras ir Lietuva) subūrė 7 organizacijų, turinčių ilgametę patirtį dirbant su vyresnio amžiaus žmonėmis partnerystę, siekiant atskleisti holistinį požiūrį į vienišumą ir sukurti priemones vienišumui atpažinimui bei įveikai. Siekiami rezultatai:

1. Partnerių šalių apie vienišumą tyrimas;
2. Vienišumo prevencijos tinklai ir rekomendacijos politikai;
3. Skaitmeninė diagnostikos priemonė vienišumui nustatyti;
4. Skaitmeninė vienišumo prevencijos priemonė;
5. Vienišumo prevencijos mokymų programos.