Pivorienė, Jolanta

Temos aktualumas. Skaitmeninių technologijų plėtra ir dirbtinio intelekto taikymas vis labiau keičia socialinio darbo praktiką. DI siejamas su administracinės naštos mažinimu, darbo procesų optimizavimu ir paslaugų kokybės gerinimu ir naujomis pagalbos organizavimo galimybėmis. Kartu DI taikymas kelia reikšmingų iššūkių, susijusių su duomenų saugumu, profesine atsakomybe, algoritmų šališkumu ir žmogiškojo ryšio išsaugojimu. Lietuvoje DI taikymas socialinio darbo praktikoje vis dar nėra pakankamai išplėtotas, todėl aktualu tirti socialinių darbuotojų patirtis, atskleidžiančias DI taikymo galimybes ir iššūkius socialinio darbo skaitmenizavimo kontekste. Tyrimo tikslas – išanalizuoti DI taikymo galimybes ir iškylančius iššūkius socialinio darbo skaitmenizavimo kontekste. Tyrimo objektas – DI taikymo galimybės ir iššūkiai socialinio darbo skaitmenizavimo kontekste. Metodologija. Darbe taikyta mokslinės literatūros analizė ir kokybinio tyrimo prieiga. Empiriniai duomenys surinkti atliekant pusiau struktūruotus interviu su 8 socialinio darbo specialistais. Tyrimo duomenys analizuoti taikant kokybinę turinio analizę, naudojant „QDA Miner Lite“ programinę įrangą. Pagrindiniai tyrimo rezultatai. Teorinė analizė atskleidė, kad skaitmenizacija socialiniame darbe yra kompleksinis procesas, apimantis ne tik informacijos perkėlimą į skaitmeninę formą, bet ir platesnius organizacinės kultūros, paslaugų teikimo bei profesinės veiklos pokyčius. DI šiame procese gali būti taikomas kaip pagalbinė priemonė, tačiau jo naudojimas turi būti derinamas su profesinėmis vertybėmis, duomenų apsauga ir žmogiškojo ryšio išsaugojimu. Empirinis tyrimas parodė, kad socialinių darbuotojų žinios yra fragmentiškos ir dažniausiai siejamos su konkrečių įrankių žinojimu bei praktiniu jų išbandymu. DI naudojimo patirtys formuojasi individualios iniciatyvos, savarankiško mokymosi ir kasdienės praktikos poreikių pagrindu, nesant sistemingo organizacinio palaikymo. Požiūris į DI išlieka atsargus ir pragmatiškas: socialiniai darbuotojai įžvelgia DI naudą, tačiau kartu abejoja DI patikimumu, duomenų saugumu ir poveikiu profesinei kompetencijai. Tyrime išryškėjo ir tylaus naudojimo fenomenas, kai specialistai linkę slėpti DI pasitelkimą profesinėje veikloje dėl neapibrėžtos baimės, kad bus kvestionuojama jų kompetencija. Nustatyta, kad DI taikymo galimybės pirmiausia siejamos su administracinės naštos mažinimu: duomenų tvarkymu, ataskaitų rengimu, tekstų redagavimu ir informacijos sisteminimu. DI taikymo galimybės siejamos su prevencinių sistemų kūrimu, ankstyvojo įspėjimo sistemomis šeimų krizėms numatyti, ir naujų paslaugų vystymu bei prieinamumo didinimu. Pagrindiniai DI taikymo iššūkiai socialinio darbo praktikoje susiję su informacijos tikslumu, duomenų saugumu, profesine atsakomybe ir žmogiškojo ryšio išsaugojimu. Išskirti psichologiniai iššūkiai siejami su baime prarasti profesinį savarankiškumą. Duomenų saugumo iššūkiai išryškino algoritmų šališkumą ir neaiškias socialinių darbuotojų atsakomybės ribas bei poreikį specializuotiems mokymams.

Pasikeitus įprastoms paslaugų teikimo asmenims su negalia sąlygoms ir reikalavimams, paslaugas grupinio gyvenimo namuose teikiantiems darbuotojams teko iš naujo mokytis naujų darbo metodų, priprasti prie naujų taisyklių ir reikalavimų, keisti savo vidines profesines nuostatas ir suvokimą apie asmenis su negalia, jų poreikius, galimybes ir šių galimybių ugdymą. Todėl institucinės pertvarkos ir nuolatinės kaitos kontekste tampa svarbūs iššūkiai, su kuriais tenka susidurti darbuotojams teikiant paslaugas suaugusiems asmenims su negalia, gyvenantiems grupinio gyvenimo namuose (toliau GGN). Darbo objektas: X grupinio gyvenimo namų darbuotojų patirtys ir iššūkiai dirbant su negalią turinčiais suaugusiais asmenimis. Darbo tikslas: išanalizuoti darbo su negalią turinčiais suaugusiais asmenimis praktinę patirtį grupinio gyvenimo namuose. Darbo uždaviniai: 1. Atskleisti teorinius grupinio gyvenimo namų asmenims su negalia kūrimosi institucinės pertvarkos proceso kontekste aspektus. 2. Atskleisti paslaugų suaugusiems asmenims su negalia teikimo grupinio gyvenimo namuose specifiką. 3. Ištirti X grupinio gyvenimo namų darbuotojų požiūrį į patirtis bei iššūkius dirbant su suaugusiais asmenimis su negalia. Darbo metodai - mokslinės literatūros šaltinių ir teisės aktų analizė, interviu, turinio (content) analizė. Išvados: Tyrimo metu nustatyta, kad kuriant grupinio gyvenimo namus ir jų kontekstą buvo susidurta su nežinomybe, tačiau teko priimti pokyčius, susipažinti su paslaugų gavėjais ir kaupiant naują patirtį konstruoti naujus santykius grupinio gyvenimo namų aplinkoje. Pasitelkiant pedagogines bei psichologines, teisines ir medicinines žinias, taikant individualius ir grupinius darbo metodus, pasiskirstant atsakomybės sritis buvo individualizuojamos veiklos, planuojama ir kuriama grupinio gyvenimo namų dienotvarkė, sudaromas meniu, įtraukiant į planavimą ir paslaugų gavėjus. Dienotvarkės turinį sudarė kėlimasis, pusryčiai, vaistų gėrimas, tvarkymasis, įvairios veiklos, dalyvavimas renginiuose, pietūs, vakarienė, laisvalaikio ir švenčių organizavimas bei įvairios griežtai nenustatytos veiklos. Tai padėjo pasiekti reikšmingų pokyčių: sustiprėjo negalią turinčių asmenų pasitikėjimas savimi, savarankiškumas, kasdieniai įgūdžiai, emocinė savijauta, buvo sudarytos galimybės dalyvauti bendruomenės veiklose, palaikyti santykius su kaimynais, sukurta namų aplinka. Šie pokyčiai skatinami motyvuojant ir pasitelkiant empatiją bei kantrybę. Susidurta su negalią turinčių asmenų motyvacijos silpnėjimu ir prieštaravimais, kilo iššūkių dėl pokyčių baimės, didesnio darbo krūvio, visuomenės priešiškumo, paslaugų gavėjų motyvacijos trūkumo, informacijos ir patirties stokos, organizacinių iššūkių ir netikėtų situacijų. Sunkumus siūloma spręsti tobulinant darbo organizavimą ir skatinant negalią turinčių asmenų įdarbinimą, užimtumą.

Užsienio šalių praktikoje jau ilgą laiką didelis dėmesys skiriamas bausmių vykdymo sistemų pertvarkymui ir resocializacijos optimizavimui. Matydama, jog pakartotinis nusikalstamumas nemažėja ir remdamasi užsienio šalių rekomendacijomis Lietuvai, Lietuvos kalėjimų tarnyba imasi reikšmingų pokyčių ir pradeda vykdyti resocializacijos reformą, įtraukdama į įkalinimo įstaigų darbą ir socialinius darbuotojus. Tačiau vykdant resocializacijos reformą pastebima, jog resocializacija neduoda norimų rezultatų, o reformos metu numatyti tikslai ir uždaviniai yra sunkiai pasiekiami. Taip pat Lietuvoje pasigendama duomenų, atskleidžiančių socialinio darbuotojo patirtis, vykdant nuteistųjų resocializaciją, strateginių resocializacijos pokyčių kontekste. Darbo objektas – socialinis darbas su nuteistaisiais, vykdant resocializaciją. Tyrimo tikslas – išanalizuoti nuteistųjų resocializacijos teorinius ir praktinius aspektus, atskleidžiant socialinių darbuotojų patirtis ir iššūkius. Uždaviniai: 1. Išanalizuoti teorinius nuteistųjų resocializacijos aspektus; 2. Apžvelgti socialinio darbo specifiką su nuteistaisiais; 3. Atskleisti socialinių darbuotojų patirtis vykdant resocializaciją. Tyrimo metodai: teorinių šaltinių analizė; Tyrimo duomenų rinkimo metodas – pusiau struktūruotas interviu; Tyrimo duomenų analizės metodas – kokybinė turinio (content) analizė. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad nuteistųjų resocializacija yra sudėtingas procesas, kurio sėkmė priklauso nuo paties nuteistojo noro keistis ir specialistų profesionalumo. Socialinis darbuotojas veikia kaip tarpininkas tarp nuteistojo ir visuomenės, organizuodamas individualias konsultacijas, grupinius užsiėmimus, bei tarpininkaudamas atkuriant nutrūkusius santykius su šeima. Socialinių darbuotojų patirtys rodo, kad jų kasdienybė – tai sudėtingas balansavimas tarp gebėjimo atpažinti nuteistųjų manipuliacijas ir pastangų išlaikyti nuoširdų, empatišką ryšį. Griežtų profesinių ribų brėžimas yra būtinas, norint išlikti saugiam kalėjimo aplinkoje. Žmogiškųjų išteklių trūkumas, ir nedidelis užmokestis taip pat prisideda prie specialistų emocinio išsekimo. Nepaisant neigiamų patirčių, tyrimas atskleidžia, kad specialistų motyvaciją labiausiai palaiko ne instituciniai rodikliai, o grįžtamasis ryšys. Pavienės sėkmės istorijos ir nuteistųjų padėka suteikia šiam darbui prasmę, bei įrodo, kad socialinis darbuotojas yra svarbi grandis, padedanti nuteistajam keisti gyvenimo būdą.

Baigiamajame darbe analizuojamos smurtą artimoje aplinkoje patyrusių moterų patirtys gaunant socialines paslaugas. Teorinėje darbo dalyje aptariama smurto artimoje aplinkoje prieš moteris samprata, priežastys ir poveikis, nagrinėjama socialinių paslaugų sistema bei pagalbos formos, teikiamos smurtą patyrusioms moterims, taip pat analizuojami veiksniai, ribojantys pagalbos paiešką. Tyrimo tikslas – atskleisti smurtą artimoje aplinkoje patyrusių moterų patirtis gaunant socialines paslaugas. Tyrimo uždaviniai: 1. Atskleisti smurto artimoje aplinkoje prieš moteris sampratą, priežastis bei pasekmes. 2. Išnagrinėti socialines paslaugas ir pagalbos formas, teikiamas smurtą artimoje aplinkoje patyrusioms moterims. 3. Išanalizuoti socialinio darbuotojo pagalbos ir socialinių paslaugų reikšmę smurtą artimoje aplinkoje patyrusių moterų pagalbos procese. 4. Išanalizuoti veiksnius, ribojančius moterų sprendimą kreiptis pagalbos, išskiriant socialinių paslaugų sistemos tobulinimo aspektus. Tyrimo dalyviai – 7 smurtą artimoje aplinkoje patyrusios moterys, kurioms buvo teikiamos socialinės paslaugos. Metodai: 1. Mokslinės literatūros analizė ir interpretavimas; 2. Tyrimo duomenų rinkimo metodas – pusiau struktūruotas interviu; 1. Tyrimo duomenų analizės metodas – kokybinė turinio analizė. Tyrimo rezultatai: 1. Nustatyta, kad smurtas artimoje aplinkoje dažniausiai vystosi kaip laipsniškas procesas – prasideda nuo psichologinio smurto ir ilgainiui perauga į fizinį smurtą, pasižymi cikliškumu. 2. Atskleista, kad moterų pagalbos paiešką reikšmingai riboja vidiniai psichologiniai barjerai: smurto neigimas, kaltės jausmas, gėda, baimė ir tikėjimas galimybe susitvarkyti savarankiškai. 3. Nustatyta, kad patekimas į socialinių paslaugų sistemą dažniausiai inicijuojamas per institucijų įsitraukimą (policijos, VVTAĮT, sveikatos ar švietimo įstaigų). 4. Paaiškėjo, kad moterims ypač svarbus emocinis palaikymas, nesmerkiantis socialinio darbuotojo požiūris ir pasitikėjimu grįstas santykis. 5. Nustatyta, kad socialinės paslaugos prisideda prie moterų emocinio stiprėjimo, savivertės atkūrimo ir įgalinimo priimant sprendimus. 6. Išryškinti socialinių paslaugų sistemos iššūkiai: informacijos trūkumas, paslaugų lankstumo trūkumas ir saugumo užtikrinimo problemos.

Šiame darbe analizuojama atvejo vadyba integruojant sveikatos priežiūros ir socialines paslaugas intelekto ir ar psichosocialinę negalią turintiems asmenims. Darbas aktualus, nes tai Lietuvoje mažai tyrinėta tema, susijusiu su praktiniu intelekto ir (ar) psichosocialinę negalią turinčių asmenų paslaugų prieinamumo ir kokybės užtikrinimo poreikiu. Atliktu tyrimu atskleidžiama, kad atvejo vadybininkas tampa „jungiamąja grandimi“ tarp sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos ir kitų sistemų dirbant su šiais asmenimis, kuris atstovaudamas klientui atlieka daugelį funkcijų. Tad atvejo vadyba integruojant sveikatos priežiūros ir socialines paslaugas intelekto ir ar psichosocialinę negalią turintiems asmenims yra sritis, kuriai reikia teikti daugiau dėmesio organizaciniu ir sisteminiu lygmenimis.

Darbo tikslas – išanalizuoti ir ištirti ankstyvosios paauglystės vaiko dalyvavimo teisės įgyvendinimą atvejo vadybos proceso kontekste. Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti atvejo vadybos metodo įgyvendinimą darbe su vaiku ir (ar) jo šeima; 2. Apibūdinti vaiko ankstyvosios paauglystės etapo sampratą; 3. Apžvelgti vaiko dalyvavimo teisės įgyvendinimą sprendžiant su juo susijusius klausimus; 4. Atskleisti atvejo vadybos specialistų patirtis organizuojant ankstyvosios paauglystės vaiko dalyvavimą atvejo vadybos procese. Darbo tikslui įgyvendinti buvo atlikta mokslinės literatūros ir teisės aktų analizė, bei kokybinis tyrimas, kurio duomenų rinkimo metodas – pusiau struktūruotas interviu. Tyrimo metu buvo apklausti 15 kriterinės atrankos būdu, remiantis patogumo principu, atrinktų Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinio skyriaus specialistų, socialinių paslaugų centrų teikiančių pagalbą šeimai ir (ar) vaikui atvejo vadybininkų ir socialinių darbuotojų (po 5 iš kiekvieno paslaugų sektoriaus). Tyrimo duomenys analizuoti kokybinės (Content) turinio analizės metodu. Teorinė ir empirinė duomenų analizė atskleidė atvejo vadybos procese dalyvaujančių specialistų darbo dinamiką, susijusią su šeimos ir (ar) ankstyvosios paauglystės vaiko dalyvavimu, paslaugų, atliepiančių poreikius, vertinimu, bei jų organizavimu. Atvejo vadybos specialistų požiūris, atskiriant individualų ir organizacijos lygmenis, yra susijęs su ankstyvosios paauglystės vaiko dalyvavimo poreikiu ir atspindi vieningą nuomonę – šeimos nario įtraukimas į dalyvavimą atvejo vadybos procese tiesiogiai siejamas su sunkumus patiriančiu asmeniu, taip jam suteikiant prioritetą tapti aktyviu atvejo vadybos proceso dalyviu. Ankstyvosios paauglystės vaiko nuomonės išklausymas atvejo vadybos procese yra svarbi proceso dalis, tačiau specialistų praktikoje tai dažniau taikoma siekiant įgyvendinti darbines funkcijas, tačiau tam nėra teikiamas prioritetas, kam galimai daro įtaką specialistų kompetencijos, kaip bendrauti su vaiku, stoka. Specialistai darbo praktikoje turi platų spektrą priemonių, kurias pasitelkdami turi galimybę išklausyti vaiko nuomonę: nuomonė išklausoma bet kokiomis aplinkybėmis, nuomonei išklausyti tinkamai formuluojamas klausimas, užtikrinama saugi erdvė, turimos galimybes keisti specialistą, pasitelkti socialinius partnerius, bendrauti empatiškai. Specialistai ieško bendrų sąsajų su vaiku, gerbia jo amžių, atliepia jo poreikius, laikosi susitarimų, įtraukia į veiklas. Ankstyvosios paauglystės vaiko dalyvavimas sprendimų priėmimo procese nėra apibrėžtas ir nuoseklus, galios ir atsakomybės pasidalijimo prasme – ankstyvosios paauglystės vaikai neturi galios priimant su juo susijusius ir jį liečiančius sprendimus.

The purpose of the study, Pandemic social work with children and youth is to analyze the behavioral and psychological challenges that children and youth encountered during the Covid-19. The study focuses on a new emerged group of easily neglected children and youth due to the Covid-19 pandemic, the children and youth of frontline healthcare workers. Social work as a profession plays a role in assisting the children and youth of frontline healthcare workers to overcome their behavioral and psychological challenges during Covid-19. Mediation, counseling and advocating for the children and youth were some roles that the social workers applied in assisting the children and youth of frontline workers. The type of research used was qualitative research and snowball sampling type was used in the research. The researcher managed to conduct five interviews with social workers who work with children and youth of frontline workers in England. Semi-structured interviews were used in the research. The interviews were conducted online using Zoom platform and ethical issues were observed during the interview. The interviews were recorded, transcribed and analyzed using thematic analysis. The research results outlined that the children and youth were facing behavioral challenges such as online sexual behaviors and criminal behaviors and psychological challenges such as mental disorders and sense of isolation/withdrawal. The results concluded that Covid-19 pandemic caused a negative change and impact in children and youth lives and need for intervention of professionals such as social workers to assist them to overcome their behavioral and psychological challenges. The study recommends prioritizing children and youth well-being during the time of Covid-19 because every child or youth is vulnerable in the time of a pandemic. Protecting frontline healthcare workers during the Covid-19 so that they won‘t be overworked or feel burnout and will be able to spend more time with their children and meeting their needs and addressing their worries during Covid-19.

The goal of the research: To analyse the memories of the social workers working with children and youth during the pandemic situation COVID-19 in Lithuania. The object of the research: Social workers memories while working during the pandemic COVID-19. The objectives of the research:1) to overview the literature on social work with children and youth in normal situation and how pandemic situation influence people everyday life and social workers activities; 2) to investigate social workers working with children and youth memories before and during the pandemic situation. Research methods: the scientific literature review on social workers everyday activities, differences between social workers working with children and youth and social workers in comon in daily activities, work in pandemic. For the empirical part in-depth interview is used as the research is based on memories analyses. Qualitative content analyses are done with categories and subcategories. The participants of the research are eight persons working with children and youth. Results: Social workers work with children and youth who are struggling socially, educationally or with health concerns. They are responsible for educating and teaching children and youth to solve their social problems, they improve their social life, try to reduce social exclusions, encourage social integration into society and educate their main skills, communication skills, develop cultural skills and try to cooperate with other institutions in order to help a child or a young person in fullest. Pandemic situation influenced their job in various aspects. The analyses of the research shows that social workers experienced challenges and positive aspects while working during the COVID-19 pandemic. Challenges: adaptation to restrictions, organizational works, teaching children and youth, cooperation with other institutions, filming and video making, lack of IT knowledge, activeness and tension at work, psychological aspects. Positive aspects: more time together, improved competencies, closer communication, volunteering, started to use more different IT programs, apps, various types of consultations and their own creativity as a method for working with children and youth.

The aim of this thesis From Living in Care to Independence is to analyse the support given to care leavers as they transition to adulthood. Social workers are the main leaving care support service providers, and it is important to research their roles and competencies relevant for supporting care leavers. The thesis also explores what the needs of care leavers are and the existing policies that guide the provision of support to care leavers. This study was carried out in Lithuania with the interviews conducted between April-November 2020. Data for this thesis was obtained from social workers who provide support to youth in care transitioning to adulthood and care leavers. The subjects were selected using judgmental sampling and the criteria was social workers:1)Who work in institutions that provide leaving care services to youth who have lived in alternative care and 2) Who work with youth about to leave care or who have left care. Using semi-structured interviews, the data was collected from the participants via Skype and text messaging. All the interviews were recorded and transcribed then analysed using the thematic analysis. The results show that social workers use their personal competencies of creativity, understanding and being open-minded to create relationships with care leavers to understand better their needs and teach them the necessary life skills. The roles of the social workers are however, not just to teach care leavers skills, they also act as a source of support and guidance for the care leavers. Finally, the results showed that care leavers need independent and interdependent needs in order to transition to adulthood successfully. The study recommends delaying care leaver transition to independence until they have the necessary skills, changes in legislation to develop a care leaver framework that will suit their diverse needs, further research on the perspectives of care leavers and for social workers to guide care leavers to learn by doing.

Atvejo vadybos modelis Lietuvoje pradėtas įgyvendinti vykdant pertvarkas ir naujoves vaiko teisių apsaugos sistemoje, siekiant plėsti paslaugų ir pagalbos tinklą šeimoms, kad jose augantys vaikai galėtų augti emociškai ir fiziškai saugioje aplinkoje. Baigiamojo darbo tema – atvejo vadybos modelio įgyvendinimas socialiniame darbe. Darbo tikslas – Išanalizuoti atvejo vadybos modelio socialiniame darbe taikymą teoriniu ir empiriniu aspektu, analizuojant atvejo vadybininkų patirtis koordinuojant ir įgyvendinant pagalbą šeimoms, patiriančioms socialinę riziką. Tiriamieji – 12 atvejo vadybininkų, organizuojančių ir vykdančių pagalbos procesą šeimoms, patiriančioms socialinę riziką, Marijampolės apskrityje.