Miliuvienė, Jolita

Europoje konstitucinių teismų krizės nebėra retas reiškinys, tačiau kompleksinės jų priežasčių ir sprendimo būdų analizės pasigendama. O neužtikrinus efektyvios konstitucinės kontrolės, demokratinei valstybei kyla grėsmė. Tad svarbu išsiaiškinti, kas lemia kylančias konstitucinių teismų krizes ir kas galėtų padėti užkirsti kelią jų atsiradimui. Tyrimas grindžiamas prielaida, kad vienas iš esminių elementų veiksmingam Konstitucinio Teismo funkcionavimui yra sklandus jo sudėties formavimas (atnaujinimas). Tyrimo tikslas – išanalizuoti konstitucinių teismų krizės priežastimi galinčius tapti konstitucinių teismų teisėjų skyrimo mechanizmus bei remiantis kitų ES valstybių nacionaline konstitucine patirtimi rasti galimus tokių krizių sprendimus. Atliekant tyrimą bus analizuojama Lietuvos Konstitucinio Teismo teisėjų skyrimo procedūra kitų ES valstybių (ypač tų, kurios buvo susidūrusios su panašiomis konstitucinėmis krizėmis, kaip antai Lenkija, Čekija, Slovakija ir kt.) nacionalinio konstitucinio ir ordinarinio teisinio reguliavimo kontekste, identifikuojami trūkumai, tiriamos galimybes sumažinti teisėjų skyrime dalyvaujančių valstybės institucijų įtaką Konstitucinio Teismo veiklai per teisėjų skyrimo procesą. Tyrimu taip pat siekiama išsiaiškinti Konstitucinio Teismo formavime dalyvaujančių valstybės valdžios institucijų atsakomybės nevykdant konstitucinių įgaliojimų ribas. Tyrimo rezultatai: pasiūlyti teisinio reguliavimo pokyčiai, kurie sudarytų prielaidas minimizuoti politinių institucijų įtaką konstitucinių teismų veiklai, inter alia jų sudėties formavimui, ir taip išvengti galimų konstitucinių teismų krizių ateityje. Keliama problema yra aktuali ne vienai ES valstybei, įskaitant ir tas, kurios kol kas nesusidūrė su situacijomis, tad projekto rezultatai bus naudingi komparatyviniams moksliniams tyrimams, be kita ko, dėl konstitucinių teismų veiklos efektyvumo, konstitucinio teisinės valstybės pricipo diktuojamų reikalavimų vykdant konstitucinį teisingumą laikymosi.