Stirblienė, Jurgita

Paciento sveikatai padaryta žala po 2020 m. sausio 1 d. teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas nagrinėjama ir atlyginama pagal Žalos be kaltės atlyginimo modelį pirmiausia kreipiantis į privalomą ikiteisminę instituciją – Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, ir tik po to į bendrosios kompetencijos teismą. Nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. pabaigos bendrosios kompetencijos teismuose iš viso buvo išnagrinėtos tik trys civilinės bylos dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo pagal naująjį paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo modelį. Visose bylose yra paminimos atlygintinos žalos sąlygos (pakenkimas asmens sveikatai (žala), žalos padarymas teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir neišvengiamos žalos kriterijus). Nagrinėjamose bylose taip pat akcentuojamas paties paciento atsakomybės klausimas dėl jo veiksmų (neveikimo) žalai atsirasti. Reikšmingiausias yra Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimas dėl teismo diskrecijos nustatyti paciento sveikatai padarytos atlygintinos žalos dydį, kuriuo konstatuojama, kad teismui nėra privalomos Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 7 dalies nuostatos ir poįstatyminiame teisės akte nustatyti atlygintinos žalos minimalūs ir maksimalūs dydžiai. Taigi, teismų praktikos analizė prisideda prie gilesnio nuostatų dėl atlygintinos žalos sąlygų, nustatymo kriterijų ir dydžių supratimo.

Purpose – Based on the findings published in the National Audit Report on the drawbacks of the system of physicians’ professional qualification improvement, to provide the insights how to improve physicians’ professional qualification system, to discuss legal and practical problems and possible legal solutions. Design/methodology/approach - Relevant legal acts, National Audit Reports, scientific journal publications, internet material and other relevant documents were analyzed. Findings - Qualification and professional development of health care professionals are linked to the patients’ healthcare quality, in particular to the safety and effectiveness. As the Ministry of Health of the Republic of Lithuania sets quality requirements for healthcare services and organizes healthcare specialists’ licensing, it should also plan the need for physicians and their training. Professional qualification should be upgraded taking into account the knowledge, abilities and practical skills required for the physicians’ professional activities, as defined by medical norms in terms of competencies. Health care institutions, physicians, specialty societies and specialist professional organizations also take care of physicians’ professional development. However, in practice health care institutions do not assess the physicians’ competencies. Therefore, the development of physicians’ competencies takes place without objectively assessing and defining the areas of professional activity to be improved. Accordingly, the Ministry of Health of the Republic of Lithuania allocates state budget funds for the development of specialist qualifications without taking into account the country’s most important demographic and morbidity needs. Until now, licensing does not ensure certain physicians’ competencies and their qualification. When the State Healthcare Accreditation Agency under the Ministry of Health certifies the validity of the licenses of physicians, it is virtually impossible to ascertain that their professional activities and professional development correspond to the competencies established in the medical norms. Research limitations/implications - It would be advisable to develop a system for assessing the competencies of physicians’, including the assessment of the existing competencies and professional practice. It should be the basis for monitoring compliance with the terms of the licensed activity. Practical implications - New proposal to improve current regulation on the physicians’ professional qualification system. Originality/Value - Physicians’ professional qualification system’s development based on specialist competence assessment, physicians’ and country’s needs, as well as clear regulation of the professional qualification funding mechanism, providing resources and responsibilities, assessing the expediency of state budget funding, will significantly contribute to improving the quality of healthcare services and rational use of state funds.

2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo redakcijai, pacientui, siekiančiam gauti kompensaciją už sveikatai padarytą žalą, nebelieka prievolės įrodyti sveikatos priežiūros specialisto kaltės, neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio. Nustatyto dydžio žala pacientui bus išmokama iš Vyriausybės įgaliotos institucijos administruojamos sąskaitos. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos ir ekspertų veiklos sureguliavimas užtikrins skaidrų ir nešališką procesą. Šie pokyčiai sudarys prielaidas sveikatos priežiūros specialistams mokytis iš klaidų ir jų išvengti ateityje, o pacientai galės greičiau ir paprasčiau gauti žalos sveikatai atlyginimą.

Darbo laiko sveikatos priežiūros sektoriuje teisinio reguliavimo problematika egzistuoja jau seniai. Dėl įvairiausių priežasčių medikai nesilaiko nacionaliniuose ir Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytų darbo laiko normų. Jie dirba viršvalandžius, kurie įforminami kaip papildomas darbas ir už kuriuos nėra mokama pagal teisės aktų nuostatas. Siekiant, kad būtų įgyvendinamos darbo laiko sveikatos priežiūros sektoriuje normos, būtina atsižvelgti į vykstančius globalizacijos procesus, sveikatos priežiūros paslaugų specifiką, medikų poreikį bei jų darbo apmokėjimą. Šiame straipsnyje apžvelgiamos diferencijuoto sveikatos priežiūros darbuotojų darbo laiko reglamentavimo priežastys, sutrumpinto darbo laiko, šios srities darbo santykių daugeto reikšmė ir problematika.