Budreikaitė, Justina

Šiuolaikinėje globalizuotoje ir sparčiai besikeičiančioje verslo aplinkoje įvairovės valdymas tampa lemiamu organizacijos sėkmės veiksniu, darančiu tiesioginę įtaką veiksmingumui, talentų išlaikymui ir tvarumui. Didėjant darbo jėgos įvairovei, organizacijos pripažįsta, kad darbuotojų skirtumų panaudojimas yra itin svarbus skatinant inovacijas, didinant klientų susidomėjimą ir atliepiant visuomenės lūkesčius. Skyriuje aptariamos įvairovės įtraukties istorinės ištakos, pagrindinės teorijos, padedančios suprasti individų tarpusavio santykius įvairovės kontekste, grupių sąveikos mechanizmai bei su jais susiję iššūkiai. Apžvelgiami motyvai organizacijoms plėtoti įtrauktį ir kai kurie galintys kilti sunkumai.

Didėjant žinių visuomenės reikšmei ir vystantis aukštųjų paslaugų sektoriui, organizacinis mokymasis tampa esminiu organizacijų sėkmės veiksniu. Jis mažina darbuotojų pasipriešinimą pokyčiams, skatina prisitaikymą, žinių kūrimą ir sklaidą bei užtikrina nuolatinį tobulėjimą. Organizacijos, investuojančios į mokymąsi, tampa lankstesnės ir inovatyvesnės. Tai stiprina darbuotojų įsitraukimą, ugdo jų kompetencijas ir didina organizacijos gebėjimą prisitaikyti prie rinkos pokyčių. Efektyviai valdomos žinios, procesų integracija, mokymąsi skatinanti kultūra ir lyderystė padeda organizacijoms įgyti, valdyti ir taikyti žinias, taip stiprindamos jų konkurencinį pranašumą ir tvarumą. Žmonių išteklių valdymo požiūriu, žinios yra strateginis organizacijos turtas. Praktikos, stiprinančios darbuotojų gebėjimus, motyvaciją ir galimybes dalytis patirtimi, sudaro sąlygas besimokančios organizacijos kultūrai formuotis ir užtikrina, kad žinios taptų ilgalaikės vertės kūrimo pagrindu.

Straipsnyje pristatomas reikšmingumo suvokimo (reikšmijautos) konstruktas, kuriuo vertinamas individų pojūtis, kad jie ir jų darbas yra svarbūs ir reikšmingi. Pristatoma teorinė reikšmijautos analizė ir žvalgomasis empirinis tyrimas, nagrinėjantis reikšmijautos panašumus ir skirtumus bendrojo lavinimo mokyklų pedagogų populiacijoje pagal sociodemo­ grafinius faktorius. Nustatyti reikšmijautos skirtumai pagal mokytojų amžių, lytį ir poziciją. Pateikiamos tyrimo išvados, apribojimai ir rekomendacijos.

This paper examines the social inclusion of employees with disabilities through the interplay between inclusive leadership (IL) and work mattering (WM). Grounded in the social model of disability (Oliver 1990), the study adopts a systemic organizational view, emphasizing the role of leadership and workplace practices in shaping inclusion. It aimed to investigate the effect of demographic variables on respondents’ perceptions of IL and employee mattering. The data were collected from a sample of employees with disabilities (N = 239) through a survey conducted in Lithuania. To analyze the data, the Mann-Whitney U test, the Kruskal-Wallis test with Bonferroni correction, and regression analysis were employed. The results revealed a non-homogeneous distribution of employee mattering based on respondents’ gender, age, tenure, and position. Furthermore, the findings confirmed that IL behaviors increase perceptions of WM, and conversely, higher levels of WM increase perceptions of IL.

Purpose – The aim of this study is to investigate how communication styles of transformational leaders affect the personal leadership of administrative employees. Aim – The paper aims to identify aspects of transformational leader communication that enhance personal leadership among administrative employees in higher education. Methodology – Research data was collected by a survey. The study sample consists of administrative staff from state University operating in Lithuania (N=115). Statistical data analysis, including the chi-square (χ2) test, Student's t-test, ANOVA, Smirnov-Kolmogorov test, Shapiro-Wilk test, and Spearman correlation (r) was conducted using SPSS Statistics 20. Findings – The study findings indicate that communication characteristic of transformational leadership promotes personal leadership, loyalty, job satisfaction, and positively impact organizational climate. Some aspects of transformational leadership differ by demographic factors such as gender, age and position Limitations of the study – The study acknowledges certain limitations, including the subjective nature of survey responses and the focus on a single organization's administrative staff, which may limit the generalizability of the results. Originality/value – This study is among the few exploring the impact of transformational leader communication on administrative employees' personal leadership, particularly within the context of Lithuanian organizations, and by analyzing demographic differences in this regard. It provides new insights into the importance of transformational leadership and its practical benefits in organizations. The research outcomes can assist organizational leaders in understanding how their communication can influence employees' personal leadership qualities. This understanding may lead to practical outcomes such as improved organizational structure, enhanced teamwork, and increased productivity.

Purpose – the purpose of this article is to reveal mechanisms of empowering leadership that foster and promote organisational learning. Design/methodology/approach – in this article, the role of empowering leadership in promoting organisational learning is analysed, performing systematic and logical analysis of scientific literature. Finding – Empowering leadership is beneficial for organisational learning because it contributes to a psychologically safe organisational culture that fosters employee creativity, knowledge creation and sharing. As a result, empowered employees are likely to be more engaged, committed, self-efficient and capable to lead themselves without external control. These behaviours and skills allow them to continuously adapt and improve which contributes to organisational learning. A learning organisation is one that has the inner capacity to adapt and adjust, innovate and improve itself which necessitates empowered self-efficient and self-leading employees contributing to its evolution. Research limitations/implications – the scope of this article is limited because it is a theoretical review aiming to comprehend the effects of empowering leadership on organisational learning. Empirical investigation examining literature review findings is needed for practical implications. Originality/value – the results of this paper may be useful for managers and leaders who seek to adjust managerial practises to fostering organisational learning and to discover its potential benefits.