Karpickis, Kazimieras
Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektų (paraiškų) rengimo, atrankos ir (į)vertinimo vadybos pagrindai bei teisinio reguliavimo genezė 2004–2025 m. Lietuvoje : kolektyvinė mokslo studijaItem type:Publication, book[2025][K1b][S003,S001][106]; ;Orlauskas, Karolis; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ;Čepas, VytautasRuželė, ŽivilėVilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2025Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektų paraiškų finansavimo, atrankos ir vertinimo teisinio reguliavimo raida Lietuvoje 2004–2025 m. rodo nuoseklias, tačiau ne visada pakankamai efektyvias pastangas kurti konkurencingą, skaidrią ir tarptautinius standartus atitinkančią mokslo finansavimo sis- temą. Lietuvos mokslo taryba, pagrindinė mokslo finansavimo institucija, per šį laikotarpį įgyvendino daugybę reformų, siekdama optimizuoti paraiškų atrankos ir vertinimo procesus, tačiau sistemoje vis dar lieka administracinių iššūkių, nepakankamas teisinis aiškumas ir vertinimo subjektyvumo rizika. Šioje studijoje, pasitelkus lyginamąją teisinę analizę ir dokumentų peržiūrą, išnagrinėta, kaip keitėsi paraiškų teikimo, atrankos ir vertinimo kriterijai, kokie pokyčiai padėjo gerinti finansavimo sistemos efektyvumą ir su kokiomis problemomis susiduria tiek mokslininkai, tiek vertintojai. Nustatyta, kad konkursinis finansavimas, nors ir leidžia efektyviau paskirstyti išteklius, dažnai tampa pernelyg biurokratizuotas, o paraiškų rengėjai susiduria su nevienodais reikalavimais skirtingose finansavimo programose. Be to, vertinimo kriterijų nevienalytiškumas gali lemti skirtingus sprendimus dėl to paties projekto finansavimo priklausomai nuo programos, o tai mažina sistemos patikimumą. Pastebėta, kad priimant administracinius pokyčius dažnai nepakankamai atsižvelgiama į realius mokslininkų poreikius, todėl reikalaujama paraiškų forma ir turinys gali būti neproporcingai sudėtingi, palyginti su realiai prieinamais finansavimo ištekliais. Siekiant gerinti mokslinių tyrimų finansavimo mechanizmus, studijoje siūloma stiprinti mišrią (kiekybinę ir kokybinę) vertinimo sistemą, didinti vertintojų kompetencijos standartizavimą, aiškiau apibrėžti paraiškų vertinimo kriterijus ir užtikrinti mokslininkų įtraukimą į sprendimų priėmimo procesus. Taip pat akcentuojama, kad būtina mažinti perteklinę administracinę naštą ir optimizuoti vertinimo procedūras, siekiant išvengti nereikalingo biurokratinio barjero aukštos kokybės moksliniams tyrimams. Studijos rezultatai parodė, kad nors Lietuvos projektų finansavimo sistema nuosekliai tobulinama, išlieka esminių iššūkių, susijusių su teisinio reguliavimo lankstumo stoka, nevienodais vertinimo standartais ir nepakankamu grįžtamuoju ryšiu tarp paraiškų rengėjų ir finansuojančiųjų institucijų. Studijoje pateikiamos rekomendacijos gali padėti formuoti efektyvesnę, skaidresnę ir labiau į rezultatus orientuotą mokslinių tyrimų finansavimo politiką, kuri užtikrintų konkurencingumą ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygmeniu.
177 55 Nesąžiningomis pripažintų vartojimo sutarčių sąlygų modifikavimo problemos: atvejo analizėItem type:Publication, [Problems of Modifying Terms of Consumer Contracts Declared Unfair: A Case Study.]research article[2024][S5][S001][15]; Lietuvos teisė 2024: esminiai pokyčiai, p. 235-249Nesąžiningų sutarties sąlygų institutas ypač svarbus vartotojų teisių apsaugai, nes leidžia atkurti vartotojo nenaudai pažeistą šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. 1993 m. Tarybos direktyvoje 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau – Direktyva 93/13 arba Nesąžiningų sąlygų direktyva) nustatyta, kad tokios sąlygos neturi būti privalomos vartotojui, o nacionaliniai teismai turi įvertinti jų sąžiningumą ex officio, net jei šalys tiesiogiai tokio reikalavimo nepateikia. Sutarties sąlygos, pripažintos nesąžiningomis, turi būti panaikintos, tačiau tik išimtiniais atvejais jos gali būti keičiamos kitomis teisės normomis, jei dėl sutarties negaliojimo vartotojui kiltų ypač žalingų pasekmių. Nesąžiningų sutarčių sąlygų modifikavimas yra ribotas, griežtai reglamentuotas ir leidžiamas tik tada, kai to reikia dėl vartotojų apsaugos. Straipsnyje nagrinėjamos nesąžiningomis pripažintų vartojimo sutarčių sąlygų modifikavimo galimybės ir jų teisinės pasekmės, kurios pastaruoju metu buvo teisinių diskusijų objektas. Aptariama 2023–2024 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) ir Lietuvos apeliacinio teismo (toliau – LApT) praktika, suformuota byloje dėl būsto kreditų, išduotų Šveicarijos frankais, kurioje pagrindinės sutarčių sąlygos buvo pripažintos nesąžiningomis. Straipsnyje taip pat aptariama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) jurisprudencija, kurioje nustatyta, kad nacionaliniai teismai negali pakeisti nesąžiningų sąlygų kitomis, jei tokie veiksmai keltų grėsmę direktyvos tikslui – atgrasyti verslininkus nuo nesąžiningų sąlygų taikymo, išskyrus išimtinius atvejus, esant šių aplinkybių visetui: jei visa sutartis negali galioti be nesąžiningos sąlygos; jei sutarties negaliojimas sukeltų vartotojui ypač žalingų pasekmių; jei egzistuoja dispozityviosios teisės normos ar šalių bendru sutarimu nustatytos sąlygos, kuriomis būtų galima užpildyti atsiradusią spragą. Modifikavimas remiantis bendraisiais teisingumo, protingumo ar sąžiningumo principais yra nepriimtinas, nes prieštarauja ESTT doktrinai. Šiame straipsnyje pabrėžiama būtinybė laikytis ESTT jurisprudencijos ir užtikrinti vartotojų teisių apsaugą laikantis teisinės pusiausvyros principų.
34 69