Birškytė, Liucija

Magistro baigiamajame darbe išanalizuotas ir įvertintas programinio biudžeto taikymas Lietuvoje. Magistro baigiamąjį darbą sudaro trys dalys. Pirmoje šio darbo dalyje atlikta teisės aktų analizė, mokslinės literatūros ir kitų šaltinių analizė, aptarti svarbiausi biudžeto sudarymo ir strateginio planavimo principai ir metodai. Išanalizuoti strateginio valdymo įstatymo reformos pokyčiai ilgalaikei valstybės pažangai. Taip pat aprašyti pagrindiniai programų vertinimo kriterijai, principai, tipai, metodika ir programų kompleksinio vertinimo pagrindiniai aspektai. Antroje šio darbo dalyje, aprašyta tyrimo metodologija. Atliktas ekspertų nuomonės tyrimas, kurio pagrindinis instrumentas – apklausos anketa. Trečioje darbo dalyje atliktas empirinis tyrimas – anketinė ekspertų apklausa, išanalizuoti ir įvertinti gauti apklausos rezultatai. Rezultatai buvo apdoroti grafiškai, patikrintos hipotezės, pateiktos išvados ir rekomendacijos.

Magistro baigiamajame darbe išanalizuotas ir įvertintas ekonominių ir socialinių veiksnių poveikis NATO gynybos išlaidoms, naudojantis viešai skelbiamais NATO šalių statistiniais duomenimis. Pirmajame skyriuje yra išnagrinėta gynybos išlaidų samprata, gynybos išlaidas lemiančių veiksnių teoriniai ir praktiniai tyrimai, NATO biudžeto sandara. Antrajame darbo skyriuje atliktas tyrimo metodologijos, kuria buvo naudojamasi empirinėje darbo dalyje, pagrindimas. Trečiojoje darbo dalyje atlikta gynybos išlaidų ir ekonominių bei socialinių veiksnių koreliacinė analizė, pritaikyta tiesinė regresinė analizė ekonominių ir socialinių veiksnių poveikiui gynybos išlaidoms nustatyti. Nustatyta, kad ekonominiai ir socialiniai veiksniai koreliuoja su gynybos išlaidomis. Atlikus tiesinę regresinę analizę, nustatyta, kad ekonominiai ir socialiniai veiksniai daro reikšmingą poveikį gynybos išlaidoms. Kintamasis, kuris vaidina svarbų vaidmenį, buvo geopolitinės padėties veiksnys, darantis pokyčius gynybos finansavimui.

In the master’s thesis the peculiarities, causes and consequences of the public debt dynamics in Ukraine and its structure, as well as the level of its credibility and sustainability in the period from 2009 to 2022 are analysed. Based on the statistical analysis the dynamics, structure and sustainability of the public debt of Ukraine is evaluated, as well as according to the correlation and regression analysis the statistically significant influence of the state budget deficit and currency exchange rate on the variability of the public debt is concluded. In the theoretical part of the master’s thesis the concept, nature and peculiarities of the public debt and its management are presented. In the practical part the empirical evaluation of the public debt management in Ukraine is performed, also assessment of public debt credibility and sustainability in Ukraine is assessed. Practical part also includes the calculation of debt credibility and sustainability integral indicator based on approved institutional methodology in Ukraine and proposed by author methodology with normalization and equalization of parameters. On the basis of the results of conducted analysis the recommendations on the increase in the public debt credibility and sustainability of Ukraine during the war and post-war recovery are formed in the final part of the study.

Magistro baigiamajame darbe empiriškai nagrinėjama Lietuvos Respublikos valstybės skola, pasitelkus tvarumo rodiklius tikrinamas skolos tvarumas ir koreliacinės ir regresinės analizių pagalba vertinama kokie rodikliai daro įtaką skolos dydžiui. Pirmajame skyriuje yra aprašoma išnagrinėta literatūros teorija apie skolos bei tvarumo sąvokas atskirai ir pateikiama informacija apie skolos tvarumo nustatymo metodus. Antrajame darbo skyriuje pristatoma planuojamo tyrimo metodologija ir trumpai pristatomos koreliacinės ir regresinės analizių ypatybės, eiga ir gautų rezultatų pateikimas. Ir trečiajame skyriuje atliekamas baigiamojo darbo tyrimas, kuris sudaryta iš trijų dalių. Pirmiausia taikant aprašomąją statistiką atlikta Lietuvos Respublikos valstybės skolos ir jos sandaros pokyčių analizė. Antroje tyrimo dalyje Lietuvos Respublikos valstybės skolos rodikliams pritaikyti teorinėje dalyje aprašyti tvarumo rodikliai, kurie leidžia nustatyti ar skolą galima laikyti tvaria. Viena plačiausių tyrimo dalių – koreliacinė ir regresinė analizės. Nagrinėjami atrinktų kintamųjų tarpusavio ryšiai ir kitos savybės, analizuojama kurie iš jų daro įtaką skolos dydžiui. Galiausiai išanalizavus teorinius aspektus ir Lietuvos Respublikos valstybės skolos kitimą, tvarumą ir priklausomumą nuo kitų kintamųjų pateikiamos išvados ir siūlymai.

Magistro baigiamajame darbe analizuotas ir įvertintas dalyvaujamojo biudžeto sudarymas ir įgyvendinimas, remiantis Kaišiadorių ir Trakų rajonų savivaldybių patirtimi, remiantis ekspertiniu vertinimu atliekant pusiau struktūrizuotą interviu. Pirmame rašto darbo skyriuje aptariami dalyvaujamojo biudžeto teoriniai aspektai, pasitelkiant mokslinius literatūros šaltinius nagrinėjamas piliečių aktyvumas, įgyvendinimo patirtys užsienyje, Lietuvos savivaldybėse ir mokyklose. Antrame skyriuje apibūdinama ir pagrindžiama tyrimo metodologija. Trečiame skyriuje atliekamas Kaišiadorių ir Trakų rajonų savivaldybių dalyvaujamojo biudžeto įgyvendinimo lyginamoji analizė, vertinama procesas. Atliekami pasirinktų ekspertų pusiau struktūrizuoti interviu, sisteminami gauti duomenys, daromos išvados. Ketvirtame skyriuje teikiamos išvados, siektina atsakyti į iškeltą problemą: kaip efektyvinti dalyvaujamojo biudžeto įgyvendinimą Lietuvoje? Penktame skyriuje pateikiamos išgrynintos rekomendacijos atlikus kokybinį tyrimą.

Magistro baigiamajame darbe išanalizuotas ir įvertintas aplinkos mokesčių, išlaidų ir investicijų aplinkos apsaugai veiksmingumas mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas pagal kokybinio ir kiekybinio tyrimo metodus, sukonstruotas suderintų fiskalinių priemonių modelis, vedantis prie norimų rezultatų. Pirmoje dalyje nagrinėjamas aplinkos apsaugos mokestinio instrumento pagrindimas, Lietuvos ir Europos Sąjungos šalių nacionaliniai ir tarptautiniai tikslai bei įsipareigojimai, siekiant mažinti aplinkos taršą. Antroje darbo dalyje pateiktas tyrimo aktualumas ir problematika, nustatytas tikslas ir uždaviniai. Trečioje dalyje pateikiamas aplinkos mokesčių, išlaidų ir investicijų aplinkos apsaugai veiksmingumo tyrimas, aplinkos apsaugos mokestinio instrumento sandara, įvertinamos aplinkos apsaugos fiskalinės priemonės Lietuvoje ir Europos Sąjungoje, susisteminami anketinės apklausos ir ekspertų vertinimo metu gauti duomenys, formuluojamos išvados ir pateikiamas modelis, remiantis tyrimo rezultatais.

Magistro baigiamajame darbe išanalizuota ir įvertinta mokesčių lengvatų įtaka nacionaliniam Lietuvos biudžetui remiantis ekspertiniu vertinimu ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų apžvalgų duomenimis. Pirmame skyriuje aptariama mokesčių lengvatų samprata remiantis įvairių autorių požiūriu, nagrinėjamas jų taikymas Lietuvoje bei kitose Europos Sąjungos šalyse, galiausiai aprašoma mokesčių lengvatų įtaka nacionaliniam biudžetui. Antrame darbo skyriuje organizuojama mokesčių lengvatų įtakos vertinimo tyrimo metodologija: aprašomas pasirinktas kokybinio tyrimo metodas, atskleidžiamos pasirinkimo priežastys, detaliai apibūdinami kokybinio pusiau struktūruoto interviu tyrimo atlikimo žingsniai, nusakomos interviu dalyvavusių ekspertų charakteristikos bei pagrindžiamas tyrimo validumas bei patikimumas. Trečiame skyriuje susisteminami ekspertinio tyrimo metu gauti duomenys bei vertinama mokesčių lengvatų įtaka nacionaliniam Lietuvos biudžetui. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados, kuriose nurodomi svarbiausi darbo rezultatai bei siūlymuose pateikiami galimi problemos sprendimo būdai.

Magistro baigiamajame darbe atlikus mokslinės literatūros, teisės aktų bei anketinės apklausos rezultatų analizę vertinama individualią veiklą vykdančių asmenų mokesčių moralė. Be įvado, išvadų ir pasiūlymų baigiamasis darbas susideda iš trijų dalių. Pirmoje darbo dalyje pateikiama individualios veiklos samprata bei požymiai, aptariamas jos apmokestinimas ir kontrolė, pateikiamos individualios veiklos mokesčių vengimo priežastys ir vengimą aiškinantys modeliai. Antroje dalyje aptariama atliekamo tyrimo metodologija, pasirinktas anketinės apklausos metodas. Trečioje dalyje analizuojami anketinės apklausos metu surinkti duomenys, kurių pagrindu yra suformuojamos išvados bei pateikiamos makrolygmens ir mikrolygmens rekomendacijos.

Magistro baigiamajame darbe nagrinėjama ir vertinama Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto finansuojamų programų rezultatų matavimo metodika ir jos pritaikymas praktikoje. Magistro baigiamąjį darbą sudaro trys dalys. Pirmojoje darbo dalyje teoriniu aspektu analizuojant mokslinę literatūrą, teisės aktus ir kitus informacijos šaltinius aprašoma valstybės biudžeto koncepcija, pateikiami pagrindiniai biudžeto pajamų, išlaidų ir programų formavimo principai, aptariami programinio biudžeto esminiai elementai, vertinimo sistema, metodai bei kriterijai. Antroje dalyje, aprašoma magistro baigiamojo darbo metu atliekamo tyrimo metodologija. Pasirinktas ekspertų nuomonės tyrimas, kuris atliekamas ekspertams pateikiant anketinę apklausą. Paskutinėje darbo dalyje yra susisteminami ekspertinio tyrimo metu gauti duomenys, rezultatai grafiškai atvaizduojami, patvirtinamos ar atmetamos hipotezės bei pateikiamos išvados ir siūlymai, kaip galima tobulinti valstybės biudžeto finansuojamų programų vertinimą.

Magistro baigiamajame darbe išanalizuota ir įvertinta Lietuvos mokesčių mokėtojų (fizinių asmenų) mokesčių moralė. Pirmame skyriuje nagrinėjama mokesčių samprata, mokesčių mokėtojų elgsena bei pateikiami pagrindiniai modeliai, aiškinantys, kodėl žmonės moka mokesčius. Šie aspektai svarbūs siekiant paaiškinti mokesčių moralės, kaip reiškinio, atsiradimą, todėl pirmojo skyriaus teorinė analizė baigiama mokesčių moralės ir ją veikiančių veiksnių atskleidimu. Antrame skyriuje iškeliami uždaviniai, siekiant išsamiau paaiškinti mokesčių moralės reiškinį, ir, besiremiant mokslininkų atliktais tyrimais, parengiama mokesčių moralės anketinės apklausos vertinimo metodologija. Trečiame skyriuje išanalizuoti ir pateikiami Lietuvos mokesčių mokėtojų (fizinių asmenų) mokesčių moralės vertinimo rezultatai, atsakyta į išsikeltus tyrimo uždavinius: mokesčių moralė įvertinta esant papildomoms sąlygoms, nustatyta kokie demografiniai-socialiniai veiksniai turi įtakos mokesčių moralei bei parodytas mokesčių moralės ir mokesčių mokėtojų elgsenos ryšys.