Sinkevičius, Liudas Vincentas

Šio darbo tyrimo tikslas yra ištirti rizikingo vairavimo, emocinio intelekto ir psichopatijos bruožų sąsajas. Tyrime dalyvavo vairuojantys transporto priemones 89 vyrai ir 168 moterys. Respondentų amžius buvo nuo 18 iki 66 metų (M = 37,64, SD = 10,14). Tyrime naudoti metodai: Vairavimo Elgesio Klausimynas (Driving Behaviour Questionnaire, Parker ir kt., 1995), Triarchinės psichopatijos asmenybės bruožų modelio klausimynas (Triarchic Psychopathy Measure; Patrick, 2009), Emocinio intelekto klausimynas (ESCQ-45: Emotional Skills and Competence Questionnaire, Takšić ir kt., 2009). Gauti tyrimo rezultatai parodė: didėjant vairuotojų emocijų reguliavimo, emocijų suvokimo ir supratimo ir emocijų išreiškimo bei įvardijimo gebėjimams mažėja jų daromų vairavimo klaidų ir apsirikimų skaičius ir atvirkščiai; Tyrimo metu nebuvo nustatyta statistiškai reikšmingų sąsajų tarp vairuotojų įprastų ir agresyvių pažeidimų kelyje ir emocijų reguliavimo; Mažėjant vairuotojų emocijų išreiškimo bei įvardijimo gebėjimams didėja jų agresyvaus vairavimo įverčiai ir atvirkščiai; Didėjant vairuotojams būdingo psichopatijos neslopinimo bruožo išreikštumui didėja vairavimo klaidų, apsirikimų, taip pat įprastų ir agresyvių pažeidimų skaičius, ir atvirkščiai; Vairuotojai, kuriems yra būdingas didesnis psichopatijos piktybiškumo bruožo išreikštumas daro daugiau agresyvių ir įprastų vairavimo pažeidimų ir atvirkščiai; Vairuotojai, kuriems yra būdingas didesnis psichopatijos įžūlumo bruožo išreikštumas daro mažiau klaidų ir apsirikimų ir atvirkščiai; Didėjant vairuotojų psichopatijos neslopinimo ir piktybiškumo bruožų išreikštumui prastėja emocijų reguliavimo, emocijų suvokimo ir supratimo ir emocijų išreiškimo bei įvardijimo gebėjimai ir atvirkščiai; Psichopatijos bruožas įžūlumas siejasi su aukštesniais emocinio reguliavimo, emocijų suvokimo ir supratimo ir emocijų išreiškimo bei įvardijimo gebėjimams; Vairuotojų psichopatijos neslopinimo bruožas ir emocijų išreiškimo ir įvardijimo gebėjimai prognozuoja rizikingą vairavimą. Didžiausią prognostinę vertę turi psichopatijos neslopinimo bruožas; Didėjant vairuotojų psichopatijos neslopinimo bruožui ir prastėjant emocijų išreiškimo ir įvardijimo gebėjimams didėja rizikingo vairavimo tikimybė. Didėjant vairuotojų psichopatijos neslopinimo ir piktybiškumo bruožams, didėja agresyvaus vairavimo tikimybė; Didėjant psichopatijos neslopinimo bruožui ir emocijų reguliavimui, didėja ir vairavimo klaidų pasireiškimo tikimybė; Didėjant psichopatijos įžūlumo bruožui, mažėja vairavimo klaidų tikimybė.