Dilys, Mantas
Įmonių socialinės atsakomybės raiška sporto organizacijoje ir jos įtaka darbuotojų pasitenkinimui darbuItem type:ETD, [Corporate Social Responsibility in a Sports Organization and its Impact on Employee Job Satisfaction]magister thesis[2025][S003]Kostin, AleksandrĮmonių socialinės atsakomybės ir darbuotojų pasitenkinimo darbu reiškiniai yra plačiai tiriami tiek moksliniame, tiek praktiniame kontekste ir šių tyrimų gausa atskleidžia, kad jų aktualumas ir poreikis nemažėja. Šiuolaikinės organizacijos nepriklausomai nuo jų veiklos pobūdžio ir tipo, dirba sparčių ir kasdienių pokyčių sąlygomis, patiria nuolatinį skirtingų suinteresuotųjų šalių spaudimą, tarp jų atsakomybės prieš visuomenę ir jos lūkesčius bei aukštų darbuotojų gerovės poreikių užtikrinimo reikalavimus, ir tuo pačiu privalo stabiliai dirbti ir siekti kuo geresnių veiklos rezultatų. Įmonių socialinės atsakomybės sąsajos su darbuotojų gerovės aspektais – darbuotojų pasitenkinimu darbu – taip pat tiriamos, tačiau galima matyti, kad didžiausias tyrimų skaičius yra orientuotas į verslo organizacijas, taip pat pastebima tyrimų, kurie apima ir viešojo sektoriaus organizacijas, tačiau ĮSA specifika ir sąsajos su darbuotojų gerove, labai mažai analizuotos ir ištirtos išskirtinai sporto organizacijų kontekste, nors esama akademinė literatūra atskleidžia tokių tyrimų poreikį ir nurodo, kad sporto organizacijų specifika gali lemti skirtingas ĮSA raiškos formas bei jų poveikį darbuotojų pasitenkinimui darbu. Keliamas darbo tikslas – įvertinti įmonių socialinės atsakomybės raišką sporto organizacijoje ir jos įtaką darbuotojų pasitenkinimui darbu. Šiam tikslui pasiekti suformuojami 5 darbo uždaviniai: 1) išanalizuoti įmonių socialinės atsakomybės ir darbuotojų pasitenkinimo darbu sampratas, jiems įtaką darančius veiksnius ir kitus svarbiausius šių reiškinių teorinius aspektus; 2) išanalizuoti įmonių socialinės atsakomybės ir darbuotojų pasitenkinimo darbu teorines sąsajas sporto organizacijų kontekste. 3) empiriškai ištirti įmonių socialinės atsakomybės raišką sporto organizacijoje; 4) statistiškai įvertinti įmonių socialinės atsakomybės įtaką darbuotojų pasitenkinimui darbu sporto organizacijoje; 5) parengti įmonių socialinės atsakomybės raiškos tobulinimo sporto organizacijoje rekomendacijas. Pagrindiniai tyrimo rezultatai. Atlikus empirinį tyrimą sporto organizacijoje, nustatyta, kad darbuotojai pozityviai vertina organizacijos ĮSA raišką visose penkiose dimensijose. Aukščiausiai buvo vertinama socialinė ir į klientus orientuota ĮSA, o tai rodo, kad darbuotojai ypač vertina skaidrumą, etiškumą ir organizacijos indėlį į sporto bendruomenę. Regresinė analizė parodė, kad ĮSA turi statistiškai reikšmingą teigiamą poveikį darbuotojų pasitenkinimui darbu. Tarp visų vertintų ĮSA dimensijų reikšmingi ryšiai nustatyti aplinkosauginės (H1a), socialinės (H1b), į darbuotojus orientuotos (H1c) ir į klientus (sportininkus) orientuotos (H1d) dimensijų atžvilgiu. Stipriausias ryšys fiksuotas su į darbuotojus orientuota dimensija, o tai leidžia teigti, kad darbuotojams itin svarbios yra profesinio tobulėjimo, karjeros galimybių ir darbo aplinkos gerinimo iniciatyvos. Tuo tarpu teisinė dimensija (H1e) vienintelė neparodė statistiškai reikšmingo poveikio, kas leidžia manyti, kad šis aspektas suvokiamas kaip organizacijos pareiga, o ne motyvuojantis veiksnys darbuotojų akimis. Demografinė analizė atskleidė, kad socialinės atsakomybės vertinimai ir pasitenkinimas darbu skiriasi priklausomai nuo darbo stažo, amžiaus ir vadovavimo statuso. Ilgametė darbo patirtis susijusi su kritiškesniu ĮSA vertinimu, jaunesni darbuotojai pasižymi mažesniu pasitenkinimo darbu lygiu, o vadovaujamas pareigas einantys darbuotojai pasitenkinimą darbu vertina aukščiausiai.
22 Verslo ir sporto organizacijų tarporganizacinio bendradarbiavimo poveikis sporto organizacijų inovatyvumuiItem type:ETD, [The impact of interorganizational collaboration between business and sports organizations on the innovativeness of sports organizations]magister thesis[2025][S003]Kozlovskis, RolandasDarbo tema: „Verslo ir sporto organizacijų tarporganizacinio bendradarbiavimo poveikis sporto organizacijų inovatyvumui“. Darbo aktualumas. Kintant ir sparčiai tobulėjant visuomenei, išaugo inovacijų praktinio pritaikomumo reikšmingumas, o taip pat ir svarba, kadangi dėka inovacijų galima užtikrinti spartesnį tarporganizacinį bendradarbiavimą (ir atvirkščiai), glaudesnę komandos narių komunikaciją, sklandesnį naujovių diegimą, dalijimąsi ištekliais. Negana to, siekiant išlikti konkurencingomis, sporto organizacijoms būtina nuolat tobulėti ir diegti inovacijas. Taigi, tarporganizacinis bendradarbiavimas – tai viena iš strategijų, galinčių skatinti inovatyvumą, nes organizacijos, bendradarbiaudamos, gali keistis žiniomis, ištekliais ir patirtimi. Tai tampa ypač svarbu sporto srityje, kur nuolatinis tobulėjimas ir inovacijų diegimas gali lemti organizacijos sėkmę arba nesėkmę. Problema - kaip verslo ir sporto organizacijų partnerystė gali paskatinti sporto organizacijų inovatyvumą? Darbo tikslas – nustatyti verslo ir sporto organizacijų tarporganizacinio bendradarbiavimo poveikį sporto organizacijų inovatyvumui. Darbo uždaviniai: išanalizuoti verslo ir sporto organizacijų tarporganizacinio bendradarbiavimo poveikio sporto organizacijų inovatyvumui teorinius aspektus; ištirti verslo įmonių tarporganizacinio bendradarbiavimo ir inovatyvumo sąsajas sporto organizacijose; parengti sporto organizacijų inovatyvumo didinimo per tarporganizacinį bendradarbiavimą su verslu struktūrinį modelį bei rekomendacijas jo taikymui. Darbo metodai: mokslinės literatūros, statistinių duomenų, teisės aktų analizė ir lyginimas; kokybinis tyrimas – pusiau standartizuotas (ekspertų) interviu. Pagrindiniai darbo rezultatai. Tarporganizacinio bendradarbiavimo nauda: naujų idėjų generavimas, inovacijų plėtra, naujų rinkų atradimas, kokybiškesnių paslaugų kūrimas efektyvesnė komunikacija. Didžiausia organizacinio bendradarbiavimo nauda, susijusi su inovatyvumu: spartesnė inovacijų plėtra, augantis konkurencingumas, įmonės plėtra, greitesnė adaptacija prie kintančios rinkos, gerosios patirties perdavimas klientams, auganti investicijų grąža. Sporto inovacijų privalumai, susiję su tarpinstituciniu bendradarbiavimu: sporto infrastruktūros plėtra, didesnis saugumas sportininkams, konkurencinis pranašumas, technologinis pranašumas treniruočių metu, dalijimasis patirtimi, sportininkų pritraukimas. Išvados. Ištyrus verslo įmonių tarporganizacinio bendradarbiavimo ir inovatyvumo sąsajas sporto organizacijose yra glaudžiai susijusios su: pažangiomis treniruotėmis, saugesne sporto infrastruktūra, sporto prieinamumo didinimu bei spartesniu mokslinių tyrimų vykdymu. Parengus sporto organizacijų inovatyvumo didinimo per tarporganizacinį bendradarbiavimą struktūrinį modelį pasakytina, kad verslo ir sporto organizacijų tarporganizacinio bendradarbiavimo nauda yra: greitesnis ir efektyvesnis inovatyvumo organizacijose adaptavimas, tapačiai pagerinant ir tarporganizacinį lankstumą; sporto organizacijos gali efektyviau pritaikyti technologines inovacijas savo veikloje, susijusias su treniruočių pagerinimu, vadybos patobulinimu; sporto organizacijos turi didesnį prieinamumą, susijusį su inovaciniais šaltiniais bei partneriais; plėtojami įvairūs produktai, įgyvendinami projektai, susiję su inovacijų adaptavimu, siekiant paspartinti ir pagerinti vykdomą sporto organizacijų veiklą. Darbo struktūra. Pirmoje magistro baigiamojo darbo dalyje analizuojami teoriniai aspektai, susiję su verslo ir sporto organizacijų tarporganizacinio bendradarbiavimo poveikiu sporto organizacijų inovatyvumui. Antroje magistro baigiamojo darbo pateikiama verslo ir sporto organizacijų tarporganizacinio bendradarbiavimo poveikio sporto organizacijų inovatyvumui tyrimo metodika. Trečioje magistro baigiamojo darbo atliekama tyrimo metu gautų duomenų analizė, susijusi su verslo ir sporto organizacijų tarporganizaciniu bendradarbiavimu.
13 17 Profesionalių sportininkų įvaizdžio formavimas socialiniuose tinkluoseItem type:ETD, [Image Formation of Professional Athletes in Social Networks]master thesis[2021][S003]Knystautas, MantasSparčiai plėtojantis sporto industrijai, sportininkai susiduria su vis stiprėjančia konkurencija. Įvaizdžio formavimas tampa svarbiu įrankiu siekiant sportinių tikslų. Darbo tikslas – Išanalizavus įvaizdžio formavimo teorinius aspektus ir empiriškai patikrinus jį lemiančius veiksnius socialiniuose tinkluose parengti profesionalaus sportininko įvaizdžio formavimo socialiniuose tinkluose modelį. Darbo uždaviniai: 1. Atskleisti profesionalaus sportininko įvaizdžio formavimo socialiniuose tinkluose ypatumus; 2. Nustatyti veiksnius, lemiančius profesionalus sportininko įvaizdžio formavimą socialiniuose tinkluose; 3. Empiriškai patikrinti įvaizdžio formavimą lemiančių veiksnių poveikį profesionalaus sportininko įvaizdžio formavimui socialiniuose tinkluose; 4. Parengti profesionalaus sportininko įvaizdžio formavimo socialiniuose tinkluose modelį. Tyrimo metodai. Mokslinė literatūros šaltinių sisteminė analizė, interviu, apklausos metodas, statistinių duomenų loginės, sisteminės, grafinės analizės metodai. Darbo struktūra: darbą sudaro trys dalys. Pirmoje dalyje atliekama teorinė problemos analizė, suformuluojamas teorinis modelis, antroje dalyje parengiama tyrimo metodika. Trečioje aptariami tyrimo rezultatai, patikrinamas ir patikslinamas suformuotas modelis. Tyrimo rezultatai: Profesionalaus sportininko įvaizdžio formavimas socialiniuose tinkluose turėtų būti grindžiamas aiškia strategija bei siekiamo sukurti įvaizdžio koncepcija. Sportininko įvaizdžio formavimas socialiniuose tinkluose turėtų apimti ne tik informacijos pateikimą, bet ir aktyvią komunikaciją su lankytojais. Sportininko įvaizdį socialiniuose tinkluose lemia šešios veiksnių grupės: Sportininko asmenybė ir išvaizda; Sportininko elgsena rungtynių metu; Asmeniniai nesportiniai ir sportiniai pasiekimai; Nuomonės išraiška. Respondentams labiausiai aktuali informacija kur sportininkas dalijasi savo patirtimi, sportinių įvykių apžvalgos. Priimtiniausias informacijos pateikimas-nuotraukos, postai.
15 17