Dobržinskienė, Rasa

Darbe analizuojamas požiūris į asmens privatumo apsaugos socialiniuose tinkluose teisinį reguliavimą nagrinėjant susistemintą teismų praktiką ir nustatant probleminius privatumo socialiniuose tinkluose aspektus. Pažymėtina, kad iki šiol gilinantis į šią temą pasigendama išsamesnės, nuodugnesnės analizės visais minėtais klausimais; todėl pristatomu magistro darbu siekiama bent iš dalies užpildyti teorines spragas ypatingą dėmesį skiriant asmeninių duomenų privatumo užtikrinimui socialinių tinklų platformose. Šių dienų aktualumas dėl socialinių tinklų ir jų svarbiausias uždavinys yra asmens duomenų saugumas ir privatumo užtikrinimas socialinėse platformose ir portaluose, kuriuose tai gana keblu dėl įvairių prieigų prie paskirstytos informacijos gausumo ir vartotojų tarpusavio ryšio sukūrimo. Iškyla klausimas, ar egzistuoja atsakomybė už asmens teisės į privatumą pažeidimus socialiniuose tinkluose ir kas ją turėtų prisiimti. Taip pat buvo siekiama tikslas atskleisti atsakomybę už asmens teisės į privatumą pažeidimus socialiniuose tinkluose (teoriniu, teisiniu ir empiriniu aspektais), kurio objektas yra asmens teisė į privatumą ir atsakomybė už jos pažeidimus socialiniuose tinkluose. Aptarta socialinių tinklų sampratą ir vaidmens dinamiką šiandieniniame pasaulyje; apžvelgti asmens privatumo apsaugą tarptautiniame teisiniame reglamente, socialinių tinklų kontekste; išanalizuoti asmens privatumo apsaugos sampratą ir teisinį reguliavimą Lietuvoje, išryškinant atsakomybę už asmens teisės į privatumą pažeidimus socialinių tinklų kontekste; atskleisti praktines asmens privatumo apsaugos socialiniuose tinkluose įgyvendinimo problemas. Iš gautų tyrimo rezultatų empiriniam tyrimui atlikti, buvo pasirinkta 9 įvairų tarnybos stažą (nuo ketverių iki dvidešimt trejų metų) turinčių policijos pareigūnų apklausa raštu, užduodant įvairius klausimus: kaip jie supranta asmens privatumą socialiniuose tinkluose; kas turėtų apibrėžti asmenų atsakomybę už kito asmens teisės į privatumą pažeidimus socialinių tinklų platformose; kokias rekomendacijas pateiktų asmenims, norintiems apsaugoti savo privatumą virtualiojoje erdvėje. Įvairiais klausimais respondentų atsakymai pasiskirstė nevienodai, bet dauguma jų vieningai sutinka, kad norint užtikrinti asmens privatumą socialiniuose tinkluose būtinas tarpinstitucinis priežiūros organų, socialinių tinklų kūrėjų ir pačių naudotojų bendradarbiavimas. Darbas yra sudarytas iš 2 dalių: teorinė (apžvalginė) ir praktinė (empirinė). Teorinėje dalyje (1, 2, 3 skyriuose) nagrinėjama asmens teisės į privatumą ir jos pažeidimų socialiniuose tinkluose sąvoka, analizuojamas šios teisės ir jos pažeidimų reglamentavimas Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Praktinėje dalyje (4 skyriuje) pristatomas darbo autoriaus atliktas empirinis tyrimas, skirtas išnagrinėti iškeltą problemą policijos pareigūnų požiūriu (remiantis apklausos duomenimis). Remiantis tyrimo metodais: mokslinių šaltinių, teisės aktų kritinė ir lyginamoji analizė, atliekama empirinė analizė (apklausa); dedukcijos, abstrakcijos ir sintezės metodai taikomi, siekiant paaiškinti darbe vartojamas sąvokas, pobūdį mokslinėje literatūroje ir teisės aktuose įtvirtintų nuostatų, kurios yra susijusios su analizuojama tema; apibendrinimo metodas taikomas sisteminant gautą informaciją, analizuojant aktualius teisės šaltinius ir teismų praktiką.