Uscila, Rokas

Magistro baigiamajame darbe nagrinėjama socialinės reabilitacijos priemonių samprata, jų skirstymas. Taip pat nagrinėjama socialinės reabilitacijos priemonių vieta bausmių vykdymo sistemoje, probleminiai aspektai, susiję su socialinės reabilitacijos priemonėmis ir jų taikymu. Be to, šiame darbe atliktas kokybinis ir kiekybinis tyrimas. Kokybinio tyrimo metu analizuota, kokios yra skiriamos socialinės reabilitacijos priemonės Pravieniškių 1–ajame kalėjime, šioje įkalinimo įstaigoje dirbančių specialistų požiūris į socialines reabilitacijos priemones. Taip pat tyrimo metu analizuota su kokiais iššūkiais, problemomis susiduria darbuotojai taikydami socialines reabilitacijos priemones. Kiekybinio tyrimo metu analizuotas Pravieniškių 1-ajame kalėjime bausmę atliekančių nuteistųjų požiūris į socialinės reabilitacijos priemones, kaip dažnai nuteistieji dalyvauja socialinės reabilitacijos priemonėse ir kas juos skatina jose dalyvauti, kokias problemines sritis nuteistieji įžvelgia socialinės reabilitacijos priemonių taikymo apimtyje. Magistro baigiamajame darbe teikiami pasiūlymai, kaip būtų galima pasiekti efektyvesnės nuteistųjų resocializacijos.

Magistriniame darbe tiriama Lietuvos įkalinimo įstaigų sistema, jos privalumai bei trūkumai, taip pat analizuojama kaip bausmių vykdymo sistema pasikeitė per tam tikrą laikotarpį. Kaip matyti, siekdamos pagerinti viešojo sektoriaus veiklą ir didinti efektyvumą Lietuva sistemingai vykdo tam tikrus pokyčius, ne išimtis ir laisvės atėmimo įstaigos. Siekiant išanalizuoti Lietuvos įkalinimo įstaigų sistemą, jos reformas, pateikti atitinkami sprendimo būdai bei pasiūlymai, atlikta mokslinės literatūros analizė bei kokybinis tyrimas. Tyrimui atlikti buvo pasitelkta kokybinė prieiga, leidžianti išnagrinėti Lietuvos įkalinimo įstaigų sistemos teigiamus ir neigiamus aspektus, suprasti tai, kas vyksta bausmių vykdymo sistemos viduje, taip pat per ekspertų patirtis, jų požiūrį išsiaiškinti socialines problemas. Tyrimo metu gauti rezultatai parodė, kad valstybė vis dar neskiria pakankamai dėmesio bausmių vykdymo sistemai, t. y. pradedant nuo nuteistųjų iki infrastruktūros bei šios sistemos darbuotojų.

Magistro baigiamajame darbe analizuojamos mediacijos įgyvendinimo Lietuvos baudžiamojoje justicijoje galimybės nagrinėjant dabartines mediacijos teisinio reguliavimo ir atkuriamojo teisingumo apraiškas baudžiamajame procese. Išanalizavus mokslinę doktriną, palyginus užsienio valstybių mediacijos praktiką, išskiriant jų panašumus ir skirtumus mediacijos reglamentavimo, taikymo sąlygų, mediatoriams keliamų reikalavimų, jų veiklos įgyvendinimo ir mediacijos keliamų teisinių padarinių kontekste, atliktas kokybinis tyrimas – ekspertų interviu, kuriuo nustatytos mediacijos baudžiamojoje justicijoje teisinio reguliavimo gairės.

Baigiamajame magistro darbe analizuojamas resocializacijos ir korekcijos atviro tipo bausmės atlikimo vietose teisinis reguliavimas ir resocializacijos bei korekcijos taikymas. Siekiant išanalizuoti resocializacijos ir korekcijos atviro tipo bausmės atlikimo vietose teisinį reguliavimą ir taikymą bei atskleisti resocializacijos ir laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų korekcijos perspektyvas šiuolaikiniuose atviro tipo kalėjimuose atlikta mokslinės literatūros analizė bei kokybinis tyrimas. Tyrimo metu atlikti struktūruoti interviu resocializacijos skyriuose dirbančiais specialistais, kurie savo funkcijas vykdo atviro tipo bausmės atlikimo vietose, be kita ko atlikta dažniausiai pasitaikančių laisvės atėmimo bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietose atliekančių nuteistųjų skundų analizė. Tyrimo metu gauti rezultatai parodė, kad atviro tipo bausmės atlikimo vietose nuteistiesiems nėra pakankamai užtikrinamas tinkamų resocializacijos ir korekcijos priemonių įgyvendinimas.

Magistro baigiamuoju darbu siekiama išanalizuoti ir palyginti mediacijos stilių teorinius ir praktinius ypatumus, jų privalumus ir trūkumus, pasirinkimo ir taikymo specifiką šeimos, nemokumo ir verslo ginčuose. Įgyvendinant šį tikslą, remiantis teisės aktais, moksline doktrina ir darbo autoriaus atlikta mediatorių apklausa nagrinėjama mediacijos stilių įvairovė, jų klasifikavimas, lyginami skirtingi mediacijos stiliai atkleidžiant jų ypatumus, privalumus ir trūkumus. Taip pat nagrinėjami mediacijos stilių pasirinkimo ir taikymo ypatumai bei mediacijos stilių specifika šeimos, nemokumo ir verslo ginčuose.

Magistro baigiamajame magistro darbe analizuojami mediatorių etiškos veiklos reguliavimo modeliai ir atskleidžiama mediatorių etikos pažeidimo samprata. Atliktas empirinis tyrimas leido identifikuoti dažniausiai praktikoje pasitaikančius mediatorių etikos pažeidimus, atskleisti jų atsiradimą įtakojančias priežastis, išanalizuoti mediatorių etikos pažeidimų tyrimo procesą ir jo metu kylančios problemas.

Magistriniame darbe „Mediacijos taikymas smurtinio pobūdžio konfliktuose“ tiriamas smurtinio pobūdžio konfliktų mediacijos taikymas ne tik baudžiamojoje justicijoje, bet ir šeimos ginčuose, kuriose neretai ginčo šalis saisto ar praeityje saistė smurtinio pobūdžio konfliktai, smurtiniai santykiai. Siekiant ištirti ir atskleisti mediacijos įgyvendinimo, kai yra smurtinio elgesio apraiškų, privalomumus ir trūkumus bei siekiant pateikti siūlymus dėl tokio pobūdžio konfliktų mediacijos plėtojimo Lietuvoje buvo atliktas kokybinis tyrimas, kuriame dalyvavo ekspertai, kurie jau kurį laiką dirba su smurtinio pobūdžio konfliktais. Atliekant mokslinės literatūros analizę ir atliekant empirinį tyrimą, pasitvirtino magistro baigiamajame darbe iškelti du ginamieji teiginiai: 1. Mediacija smurtinio pobūdžio konfliktuose galima, tačiau susiduriama su tam tikrais rizikos veiksniais, todėl mediatoriai tokio pobūdžio konfliktų atvejais turi prisiimti atsakomybę, įsivertinti ne tik savo asmeninius gebėjimus ir turimas profesines žinias, bet įvertinti ir galimus rizikos veiksnius, ir naudojantis konkrečiomis strategijomis, technikomis, vykdyti saugų tarpininkavimo procesą. 2. Siekiant plėtoti mediacijos taikymą smurtinio pobūdžio konfliktų atvejais ir gerinti tokios mediacijos paslaugų kokybę, būtinas tolimesnis tokios paslaugos plėtojimas bei specializuotų mediatorių ruošimas.

Šio disertacinio tyrimo tikslas – remiantis moksline analize, atskleisti mediacijos, kaip verslo ginčų sprendimo būdo, teorinius pagrindus, taikymo ypatumus ir vystymosi tendencijas. Visapusiškam pasirinkto tyrimo dalyko atskleidimui nuspręsta išanalizuoti fundamentaliuosius požymius, nusakančius kas yra verslo ginčų mediacija ir kokie ginčai yra laikomi verslo ginčais, bei atsakyti į klausimą, kodėl Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje turėtų atsirasti vietos verslo ginčų mediacijai. Disertacijoje išskiriami ir nagrinėjami mediacijos susitarimo teisiniai padariniai bei susitarimo dėl verslo ginčų esmės vykdymo problematika. Apžvelgiama verslo mediacijos padėtis užsienio valstybėse, nagrinėjamos tarptautinių verslo ginčų sprendimo mediacijos būdu ypatybės. Atliktos mokslinės analizės pagrindu nurodoma verslo ginčų mediacijos, lyginant ją su kitomis mediacijos rūšimis, specifika. Pristatomi atlikto kiekybinio tyrimo apie mediacijos ypatybes ir jos taikymą versle rezultatai ir pateikiama disertacijos autorės siūloma verslo ginčų mediacijos vystymo koncepcija Lietuvoje.

Darbe „Mediacijos organizacinė sistema Lietuvoje: teisiniai ir administraciniai aspektai“ nagrinėjama aktuali, įvykus reikšmingiems pokyčiams mediacijos srityje, teisinė, organizacinė ir administracinė problematika, nustatomi teisinio reguliavimo trūkumai, kurie identifikuojami ir patikrinami atliekant teisės aktų ir administravimo procesų analizę bei empirinį tyrimą – minėtuose procesuose dalyvaujančių suinteresuotų subjektų, mediatorių, apklausą. Tyrimo rezultatų pagrindu suformuluojamos išvados ir pasiūlymai dėl galimo teisinio reguliavimo keitimo bei ateities teisinio reguliavimo stebėsenos krypčių atliekant galiojančio teisinio reguliavimo poveikio vertinimą.

Baigiamajame magistro darbe analizuojama, kaip veikia mediacijos institutas pasaulio ir Lietuvos įkalinimo įstaigose, kaip jį priima ir suvokia visos su mediacija susijusios šalys – nuteistieji, žemesnės ir aukštesnės grandies pareigūnai, mediatoriai. Apžvelgiama, kokia teisinė bazė reglamentuoja mediacijos naudojimą, kokia praktika tai tapo ir tampa tiek pasaulio, tiek Lietuvos įkalinimo įstaigų realybėje. Empirinis tyrimas – interviu su mediatoriais bei laisvės atėmimo vietų pareigūnais ir anketinė apklausa – leidžia susidaryti betarpišką įspūdį, kaip mediaciją, remdamiesi savo patirtimi ir savo lūkesčiais, suvokia ir vykdo žmonės, kuriems tai – tiesioginio darbo ir komunikacijos dalis. Magistriniame darbe pateikiamos stipriosios ir probleminės mediacijos plėtros pusės, darbo išvadose įvardijamos mediacijos dažnesnio ir efektyvesnio mediacijos taikymo Lietuvos įkalinimo įstaigose perspektyvos.