Uscila, Rokas

The article offers analysis of the Lithuanian model of mediation in criminal justice, the aspects of its development and implementation. Additionally, the authors consider the place of mediation within criminal justice in the general institutional framework of mediation. The model of mediation in probation services is further revealed, its practice and perspectives are discussed, analysing the advanced practice of European countries in the application of mediation in criminal justice. The authors also assess the existing legal framework in Lithuania and the need to change the current regulatory framework for the implementation of mediation in criminal justice in the legal system.

This book analyses the current legal situation and protection of vulnerable groups in Lithuania, Latvia, Estonia and Poland. In recent decades, national legislation in many European states has especially focused on vulnerable groups with the aim of securing their enhanced protection and social inclusion. This trend is also noticeable in North-Eastern Europe, where the legal frameworks are constantly being revised to address the needs of vulnerable parts of society, including women, children, the elderly, people with disabilities, and minorities, as well as prisoners and victims of crime. But despite these positive changes, many challenges persist. In this book, the authors provide a comprehensive, comparative analysis of legal regulations and practices intended to protect vulnerable groups in Lithuania, Latvia, Estonia and Poland, and in the process, share insights into the current situation and trends in this often-overlooked region. Part I introduces readers to the topic by defining the concept of vulnerable groups and elaborating on its understanding in the European and national contexts. Part II analyses the legal protection of groups characterised by inherent and/or circumstantial vulnerability, while Part III addresses specific crime-related vulnerability issues in the target region. In closing, Part IV puts the spotlight on three specific vulnerable groups in the discussed countries.

Straipsnyje analizuojama 2022 metų Lietuvos bausmių sistemos pertvarka, kuria įtvirtintas Europoje vyraujantis dualistinis bausmių vykdymo sistemos modelis, kai veikia dvi lygiavertės ir viena kitai nepavaldžios penitencinės tarnybos: Lietuvos probacijos tarnyba ir Lietuvos kalėjimų tarnyba. Straipsnyje nuosekliai pateikiami bausmių vykdymo sistemos pertvarkos strateginiai etapai, išskiriamos trys pagrindinės pokyčių kryptis, atskleidžiamas jų turinys. Sistemiškai analizuojami strateginius įkalinimo įstaigų pokyčius lemiantys veiksniai, taip pat atskleidžiami žmogiškųjų ir finansinių išteklių valdymo klausimai. Straipsnyje analizuojami ir pateikiami Lietuvos probacijos tarnybos, taip pat Lietuvos kalėjimų tarnybos kaupiami statistiniai duomenys, daromos trumpalaikės prognozės ir formuluojami nauji iššūkiai. Straipsnyje daromos išvados, kad su 2022 m. pertvarka bus užtikrintas Lietuvos bausmių vykdymo sistemos centralizavimas, funkcijų išgryninimas ir padalinių struktūravimas, ir tai užtikrins vieno juridinio asmens funkcionavimą ir teritorinių padalinių (kalėjimų) sąveiką. Įgyvendinami pokyčiai leidžia optimizuoti žmogiškuosius, finansinius resursus, taip pat išsigryninti disponuojamo turto poreikius. Be to, straipsnyje akcentuojama, kad įgalinant bausmių vykdymo sistemą siekiama sustiprinti tiek Lietuvos probacijos tarnybos, tiek Lietuvos kalėjimų tarnybos vidaus ir finansų kontrolę, užtikrinti efektyvesnį vidaus administravimą, vieningą Bausmių vykdymo kodekso taikymo praktiką. Straipsnyje aptariama bausmių vykdymo sistemos strategija iki 2030 metų.

The research results that were presented in the article indicate that an effective qualification evaluation system for mediators has been developed in Lithuania. However, certain elements of the Lithuanian model should be improved, thus ensuring the growth of the quality of mediation services. First of all, it is necessary to look for effective solutions that would ensure the formation of practical mediator skills before the exam. It is considered that each candidate taking the examination should have participated in the role of co-mediator or trainee for a certain number of hours. It is also necessary to raise the question of narrowing the circle of exceptions from taking the mediators’ exam. Not only does the provision of quality mediation services require the possession of special practical skills, but also the acquisition of individual interdisciplinary knowledge. Thus, the question arises as to whether the possession of a general legal work experience and belonging to a certain legal profession (notary, lawyer, bailiff, etc.) is sufficient to provide quality mediation services. As there are currently a sufficient number of certified mediators in Lithuania, it would be appropriate to take the next step and create even stricter requirements for the qualification of a mediator.

Monografijoje nagrinėjamas dviejų pagrindinių informacijos šaltinių apie nusikalstamumą – registruoto nusikalstamumo statistikos ir viktimologinių tyrimų (apklausų) duomenų – panaudojimas vertinant nusikalstamumą. Šie du informacijos šaltiniai atskleidžia labai skirtingą nusikalstamumo vaizdą ir vienas kitą papildo. Monografijoje apžvelgiama šių dviejų šaltinių panaudojimo užsienio šalyse patirtis. Sukurtas šių duomenų integravimo (sujungimo) modelis ir jis pritaikytas nusikalstamumui Lietuvoje tirti bei vertinti. Aptariamos nusikalstamumo prevencijos mūsų šalyje problemos ir perspektyvos. Pateikiamos išvados ir rekomendacijos, susijusios su nusikalstamumo Lietuvoje vertinimu ir jo prevencija. Monografija bus naudinga studentams, mokslininkams, praktikams, plačiajai visuomenei – visiems, kas domisi nusikalstamumu Lietuvoje bei jo prevencija.

Jūsų rankose – pirmasis Lietuvoje vadovėlis, skirtas vienam veiksmingiausių pasaulyje alternatyvių teismui ginčų sprendimo būdų– mediacijai, kuri mūsų šalyje yra pradėta taikyti neseniai. Vadovėlio autoriai užsibrėžė tikslą kompleksiškai apžvelgti mediaciją kaip socialinį reiškinį, skirtą veiksmingam visuomenėje kylančių įvairių ginčų sprendimui, aptarti mediacijos stilius, rūšis ir modelius, išnagrinėti mediacijos pamatinius principus bei taisykles, mediatoriaus vaidmenį ginčų sprendimo procese, lyginamuoju požiūriu sugretinti užsienio ir Lietuvos mediacijos atsiradimo bei vystymosi sąlygas, implementavimo į valstybių teisines sistemas ypatumus, pristatyti mediacijos taikymo specifiką skirtingose teisės šakose, sprendžiant įvairius ginčus.

Accurate and valid data on criminality are the foundations of any efficient crime policy and crime prevention. However, modern criminal justice and crime prevention has to deal with multiple, often conflicting sources of data. Our paper considers the prospects of integration of the most important data on criminality: victimological and recorded data. The way of their integration – a two-rays approach (RAS) – has been proposed. A new integrated criminality research tool, able to combine victimological and recorded data has been developed. This tool was used in the nation-wide representative study of criminality in Lithuania. The outcomes of this study and the integrated (“two-ray”) investigation of criminality are discussed.

Nuteistieji ir iš laisvės atėmimo vietų grįžusieji asmenys Lietuvos Respublikos 2004–2006 m. nacionaliniame kovos su skurdu ir socialine atskirtimi veiksmų plane priskiriami vienai pažeidžiamiausių asmenų grupei, kitaip dar vadinamai socialinės atskirties grupe. Šiame straipsnyje socialinės integracijos ir socialinės atskirties ryšys nagrinėjamas šiais aspektais: 1) socialinės integracijos ir socialinės atskirties procesus siekiama apibūdinti teoriniu požiūriu; 2) paliečiamos iš laisvės atėmimo vietų grįžusių asmenų socialinės integracijos problemos bei vykstantys procesai. Straipsnio tikslas – aptarti iš laisvės atėmimo vietų grįžusių asmenų socialinės atskirties mažinimo ir socialinės integracijos spragas. Straipsnyje remiamasi mokslinės literatūros ir dokumentų analize bei praktinę padėtį Lietuvoje iliustruojančio tyrimo „Alytaus ir Klaipėdos savivaldybėse veikiančių ir socialines bei sveikatos paslaugas išėjusiems iš laisvės atėmimo vietų asmenims teikiančių institucijų analizė“ duomenimis