Matulienė, Snieguolė

In this subchapter of the monograph, the authors analysed certain aspects of the doctrine of criminal investigation tactics in Lithuania and Ukraine as reflected in the textbooks of these countries. The main focus is on the general structure of criminal investigation tactics, with an emphasis on the place of certain procedural actions. At the same time, we attempt to assess which criminal investigation actions are given priority and which individual criminalistic theories have been transferred from the traditional section on criminalistics tactics to the section on general criminalistics theory in the textbooks. In addition to original Lithuanian and Ukrainian criminalistics textbooks, we analyse a criminalistics textbook in English, whose main authors are scholars from these countries. According to the authors, this article will be the first in a series of articles on this topic, focusing on general issues of criminalistics tactics doctrine. In subsequent articles, we plan to continue examining this topic, focusing on the specific features of certain investigative and judicial tactics in Lithuania and Ukraine. The analysis of nonpublic tactics and the specific features of defence tactics require separate examination.

Straipsnyje tęsiama autorių inicijuota mokslinė diskusija apie šiuolaikines kriminalistikos studijas, teorijos ir praktikos dermę jose, paiešką kuo efektyvesnių ir spartesnių kelių įdiegti į teisėsaugos institucijų veiklą moderniosios kriminalistikos pasiekimus. Svarbią vietą šiame procese užima tarptautiniai kongresai „Kriminalistika ir teismo ekspertologija: mokslas, studijos, praktika“, tapę veiksminga mokslo, studijų ir praktikos dialogo platforma. Per visus dvidešimt vieną Lietuvos kriminalistų draugijos organizuotą kongresą juose dalyvavo daugiau kaip pusantro tūkstančio aktyvių dalyvių ir dar keli šimtai klausytojų, buvo pristatyta daugiau kaip tūkstantis pranešimų bei publikuota apie tūkstantį mokslinių straipsnių. Kiekviename kongrese dėmesys buvo skiriamas ir kriminalistikos didaktikai. 2025 m. vykusiame kongrese Gdanske pristatėme pradėtą tyrimą dėl praktinio prado stiprinimo studijose toliau vykdant originalią nuo 2020 m. vykdomą studijų programą „Teisė ir kriminalistika“, atsižvelgiant į jos alumnų nuomonę. Anketose šios programos absolventai išsakė poreikį stiprinti praktikos komponentą, labiau integruoti krim inalistikos studijų užduotis su realiomis praktinėmis situacijomis, užtikrinti glaudesnį bendradarbiavimą su institucijomis, perduoti jose naudojamus šiuolaikinius tyrimo metodus. Laikydami tokias įžvalgas vertingu pagrindu kokybiniam programos tobulinimui, siekiant geriau atliepti tiek studentų, tiek teisėsaugos institucijų kaip būsimų darbdavių lūkesčius, mes tęsiame tyrimus. Šio straipsnio tikslas - atskleisti kriminalistikos studijose taikomų metodų, mokymo formų ir movatyvių studijų formatų įvairovę bei jų reikšmę ugdant busimųjų specialistų kompetencijas. Dėmesys skiriamas sprendimams, leidžiantiems efektyviai integruoti naujausius nusikaltimų tyrimo mokslo ir technologijų pasiekimus, įskaitant dirbtinio intelekto taikymo galimybes. Straipsnyje taip pat analizuojamas studentų požiūris į šiuolaikines studijų formas ir siekiama prisidėti prie tarptautinės kriminalistikos mokslo, studijų ir praktikos bendruomenės patirties mainų.

Autorzy analizuj^ poj^cie zasady fa ir play w kontekscie sportowym, ujawniaj^c jej znaczenie dla etyki sportowej, integralnosci i zaufania spolecznego. Omawiane s§ najczfstsze form y naruszen zasad uczciwosci, takie jak stosowanie dopingu, korupcja i m anipulowanie wynikami zawodow, a takze ich przyczyny psychologiczne, ekonomiczne i spoleczne. Analizowane s^ dylem aty m oraine, interesy zew nftrzne i roznice kulturowe, ktore wplywajq. na zachowanie sportowcow. Przedstawiono rowniez rol? organizacji mi^dzynarodowych (WADA, MKOl, INTERPOL) w walce z nieuczciwosci^ w sporcie oraz krajowe srodki zapobiegawcze. Analiza jest umocowana w kontekscie historycznym, filozoficznym i norm atyw nym , aby podkreslic, ze uczciwosc w sporcie jest nierozerwalnie zwi^zana z misj^ spoleczn^ i wartosciami sportu. Ten artykul jest pierwszym z zaplanowanego przez nas cyklu dotycz^cego wykroczen oraz przestfpstw w dziedzinach okolosportowych. N a ten problem pragniem y spojrzec nie tylko z pozycji etyki i moralnosci, ale tez prawa i kryminalistyki.

As we have already mentioned and written (Ackermann et al, 2020), in 2017 in Palanga the Lithuanian Criminalists’ Association, the Polish Forensic Association and the Ukrainian International Congress of Forensic Scientists signed a Memorandum of Understanding on the establishment of a Federation of European Federation of National Associations of Criminalists.1 Until then, the international congresses organised by the Lithuanian Criminalists’ Association under the title ‘Criminalistics and Forensic Expertology: Science, Studies, Practice’ have been the main platform for cooperation between European criminalists. A very important event in the realisation of this idea was that at the end of 2023, the German Society of Criminalists expressed its wish to join the Memorandum. This added value to the idea, giving even more weight to the envisaged collaboration and, by joint efforts, helping to significantly broaden its geography, all while contributing to the creation of a common European criminalistic area. The aim of this paper is to highlight, through a scientific discussion, the possibilities of cooperation between forensic NGOs and the European academic community with a view to build a common European criminalistic area. The main objectives are: to assess the state of implementation of the vision of the European Common Forensic Space 2030 and the mechanisms in place; to present research-based proposals on the development perspectives of criminalistic science, studies and practice; to show the untapped opportunities for cooperation between forensic NGOs and academic institutions; and to present the final stage of the creation of the European Federation of National Associations of Criminalists as a possible coordination centre for forensic science. The methods used in this paper include comparative, systematic, and content analysis. The comparative method is used to assess changes in criminalistic policy-making in four European countries (Lithuania, Germany, Ukraine and Poland) versus contemporary threats, their nature and the influence of criminalistics. The content analysis method is used to identify important insights from criminalistic scientists in each country and to analyse scientific sources. The systems analysis approach is used to construct the conceptual content of the future European Federation of National Associations of Criminalists and to analyse its main determinants. The method of interviews with eminent criminalists from eleven countries has been of great value in demonstrating the relevance and reality of the scientific idea of the European Federation of National Associations of Criminalists.

Atsižvelgiant į sparčiai kintančius teisėsaugos sektoriaus poreikius, didėjančius nusikalstamumo tyrimo sudėtingumo lygmenis ir tarpdiscipliniškumo svarbą, atsirado būtinybė sukurti universitetinę studijų programą, kuri jungtą klasikinę | teisės studijų programą ir praktinius kriminalistikos įgūdžius. Tradicines teises studijos dažnai neapima specializuotų kriminalistikos žinių, kurios tampa vis aktualesnės tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisminio nagrinėjimo procese. Studijų programa „Teise ir kriminalistika" pradėta vykdyti Mykolo Romerio universitete nuo 2020 metų. Rengiant šią bakalauro studijų programą, diskutuota su Lietuvos teisėsaugos institucijomis, išklausytas Nacionalines teismų administracijos pageidavimas sustiprinti kriminalistikos ir teismo ekspertologijos dėstymą Lietuvos universitetuose. Mūsų kriminalistikos doktrinos triadoje „mokslas - didaktika — praktika” ypač daug dėmesio būdavo skiriama kriminalistinei edukacijai kaip savotiškai tarpinei grandžiai tarp kriminalistikos mokslo inovacijų ir teisėsaugos praktinės veiklos, vykdomos aiškinant, tiriant ir užkardant nusikalstamas veikas. Susidomėjimas šia programa pirmaisiais stojimo metais paskatino atlikti studentų motyvacijos tyrią siekiant nuolat stebėti studijų programą ir, atsižvelgiant į studentų įžvalgas, tobulinti turinį bei dėstymo metodus, numatyti šios programos perspektyvas, užtikrinti jos -atitiktį praktikos poreikiams, žinoti studentų lūkesčius, juos nuolat analizuoti, diskutuoti tiek su studentais, tiek su dėstytojais ir kuo greičiau reaguoti į galimos pokyčius, valdyti situaciją, palaikyti aukštą studentų ir dėstytojų motyvacijos lygį. Studentų ir dėstytojų dialogas, mūsų nuomone, leidžia nuolat tobulinti programą, tad tokie tyrimai dabar atliekami kasmet, pirmaisiais studijų metais - kiekvieną semestrą. Kiekvienas mūsų atliekamas tyrimas susijęs su prieš tai vykdytu, ir yra.be abejo, pagilintas, patobulintas. Tuo siekiama ne tik formuluoti konceptualiausiai klausimus, susijusius su naujausių kriminalistikos pasiekimų diegimu į studijų procesą, jo pastoviu tobulinimu, bet ir į šį procesą įtraukti studentus ir produktyviai išnaudoti dialogo su jais galimybes ir privalumus. 2025 m. turėjome galimybę atlikti jau šios studijų programos dviejų alumnų laidų nuomonių tyrimą. Šio straipsnio pagrindinis tikslas - pratęsiant Lietuvos kriminalistų draugijoj inicijuotą diskusiją apie šiuolaikinių kriminalistikos studijų programų budrumui atskleisti Mykolo Romerio universitete vykdomos studijų programos „Teise ir kriminalistika" originalumą ir pateikti absolventų įžvalgas dėl jos tobulinimo krypčių. Straipsnyje analizuojamos „Teisės ir kriminalistikos" studijų programos alumnų įžvalgos, atskleidžiančios, kaip vertinama programos struktūra ir praktinis studentų parengimas, kokie aspektai, alumnų nuomone, turėtų būti tobulinami siekiant dar labiau atliepti tiek studentų, tiek darbo rinkos lūkesčius.

The need for an integrated criminal proceedings information system (IBPS)1 in Lithuania arose due to several important factors related to improving the efficiency, transparency, and quality of criminal proceedings. Global trends and technological innovations required Lithuania to adapt to modern standards of legal process management. An integrated information system enables more efficient management of legal information, reduces administrative burdens, and simplifies process management. The IBPS system was developed and launched in Lithuania in 2015. The system has automated many stages of the criminal process such as case registration, document management, decision-making, and follow-up, thereby ensuring a faster and smoother process. This has helped to reduce the time needed to investigate cases and improved the overall efficiency of the system. With the help of this system, investigators can quickly and easily access important information such as case data, court decisions and legal documents. The IBPS system stores data collected by pre-trial investigation authorities, enabling the court and other law enforcement officials to quickly access the information they need and make informed decisions. The digitised process helps reduce errors and corruption, as the system offers greater transparency and traceability. All actions and decisions are recorded, which helps to ensure accountability and reliability. The IBPS facilitates easier and more effective cooperation among different law enforcement agencies (courts, prosecutors, police, and other institutions) as all data is integrated and easily accessible. The integration of electronic systems significantly reduces the volume of paper documents and the human resources required, thereby cutting administrative costs and increasing the efficiency of legal work. The IBPS is integrated with the Lithuanian Court Information System (hereinafter referred to as LITEKO), which now includes an additional Pre-Trial Investigation Module that must be used by all pre-trial investigation judges and court staff who handle pre-trial investigation data. Judges and court staff can use IBPS to access pre-trial investigation case files prepared by pre-trial investigation authorities and forwarded to the court, record their pre-trial investigation activities (such as scheduling hearings, recording hearing results, etc.), and create or upload procedural documents that have been accepted. The system collects data from pre-trial investigation authorities on criminal offences, initiated pre-trial investigations, actions taken during pre-trial investigations, and pre-trial investigation case data, as well as statistical data on pre-trial investigations. As a member of the European Union, Lithuania must implement EU legislation and standards that promote modernisation and digitisation of law enforcement agencies. The IBPS meets these requirements and contributes to the improvement of the overall EU legal system.

Kriminalistika, kaip mokslinė ir praktinė disciplina, nuolat vystėsi drauge su technologine pažanga, tačiau dabartinėje technologijų pažangos eroje kriminalistika neišvengiamai susiduria su naujais iššūkiais, kylančiais iš augančio duomenų kiekio, nusikaltimų darymo kibernetinėje erdvėje ir didėjančio tyrimų kompleksiškumo. Šioje perspektyvoje dirbtinis intelektas (toliau - DI) atsiskleidžia kaip galingas instrumentas, galintis iš esmės transformuoti nusikaltimų tyrimo metodus, teismo ekspertologiją ir įkalčių analizės procesus. DI tampa vis aktualesnis kaip įrankis, galintis pagreitinti, automatizuoti nusikaltimų tyrimą ir ekspertinius tyrimus. Straipsnyje analizuojama, kaip DI gali būti taikomas skirtingose kriminalistikos srityse. Vis dėlto DI taikymas kriminalistikoje kelia ir reikšmingų grėsmių: sprendimų skaidrumo trūkumas, algoritminis šališkumas, teisinio reglamentavimo spragos ir žmogaus teisių apsaugos klausimai. Kyla dilema, kiek galima pasitikėti kompiuterinio mokymosi sistemomis ir ar jų sprendimai gali būti teismo pripažįstami įrodymais. Straipsnyje siekiama įvertinti dirbtinio intelekto teikiamas galimybes ir grėsmes kriminalistikos kontekste, pateikiant ne tik technologinę analizę, bet ir teisinę, etinę bei praktinę refleksiją. Taip pat pateikiamos rekomendacijos dėl atsakingo DI integravimo į kriminalistikos praktiką ir galimi kryptingi moksliniai tyrimai šioje srityje.

In der EU hat die Zusammenarbeit bei der Verbrechensbekämpfung auf Regierungs- und Ressortebene mit diversen Regelungen eine solide Grundlage. Gleichwohl ist festzustellen, dass die Kriminalistik meist auf Kriminaltaktik und Kriminaltechnik reduziert wird und Aspekte wie kriminalistisches Denken, Theorie der Kriminalistik und kriminalistische Methodik praktisch vernachlässigt werden. Weitgehend ungenutzt bleiben die Möglichkeiten akademischer Einrichtungen und Nichtregierungsorganisationen (NRO), die sich mit kriminalistischen Fragen beschäftigen. Die Autoren plädieren für einen europäischen Raum der Kriminalistik, der durch eine noch zu gründende Föderation der nationalen kriminalistischen Gesellschaften einen strukturellen Rahmen bekommen kann.