Blinstrubis, Tomas
Item type:Publication, research article[2013][S8][S001,S002,H005][1]Visuotinė lietuvių enciklopedija. [T.] XXIV, Tolj-Veni. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2013. ISBN 9785420017159., P. 621.9 Item type:Publication, research article[2013][S8][S001,S002,H005][1]Visuotinė lietuvių enciklopedija. [T.] XXIV, Tolj-Veni. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2013. ISBN 9785420017159., p. 6175 Item type:Publication, research article[2013][S8][S001,S002,H005][2]Visuotinė lietuvių enciklopedija. [T.] XXIV, Tolj-Veni. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2013. ISBN 9785420017159., P. 613-6149 Item type:Publication, research article[2013][S8][S001,S002,H005][1]Visuotinė lietuvių enciklopedija. [T.] XXIV, Tolj-Veni. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2013. ISBN 9785420017159., p. 6238 Item type:Publication, research article[2013][S8][S001,S002,H005][1]Visuotinė lietuvių enciklopedija. [T.] XXIV, Tolj-Veni. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2013. ISBN 9785420017159., p. 61614 - research article[2013][S8][S001,S002,H005][4]Visuotinė lietuvių enciklopedija. [T.] XXIV, Tolj-Veni. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2013. ISBN 9785420017159., P. 608-611
17 10 Item type:Publication, [Constitutional relations as relations regulated by ius supremum]research article[2012][S5][S001][32]Konstitucinė jurisprudencija : Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo biuletenis. Vilnius : Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2012, Nr. 4(28) (spalis-gruodis)., p. 312-3435 Item type:Publication, book[2011][K1b][S001][499]; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; Vinius: Mes, 201121 Item type:Publication, [Constitutional conception of the church (religious communities) and the limits of self-regulation: example of Switzerland]research article[2011][S4][S001][20]Socialinių mokslų studijos : mokslo darbai = Social sciences studies : research papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2011, Nr. 3(1)., p. 173-192Straipsnyje analizuojami kai kurie bažnyčios ir bažnytinių bendruomenių, religijos bei religinių bendruomenių sąvokų juridinės sampratos aspektai Šveicarijos konstitucinėje teisėje, ypač daug dėmesio skiriant Federalinio Teismo jurisprudencijai. Straipsnyje pabandyta atskleisti principinius bažnyčių ir religinių bendruomenių kaip viešosios teisės korporacijų bei privatinės teisės pagrindu veikiančių religinės prigimties juridinių asmenų autonomijos ir savivaldos skirtumus. Teigiama, kad bažnytinių bei religinių bendruomenių autonomija yra siejama su jų vidinio valdymo sritimis, kuriose jos turi teisę savarankiškai tvarkytis neatsižvelgdamos į kantono konstitucines nuostatas, o jų savivalda siejama su vidinio valdymo ribas peržengiančiais aktais, kurių neįmanoma priimti nesilaikant kantono ir federacijos teisės bei jos kontrolės.
19 13 - research article[2010][S4][S001][23]Socialinių mokslų studijos : mokslo darbai = Social sciences studies : research papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2010, Nr. 2(6)., p. 139-161
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta: „Valstybinės ir savivaldybių mokymo ir auklėjimo įstaigos yra pasaulietinės“. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 13 d. nutarimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 7 punkte formuluojama plačiau: „Konstitucinis valstybės ir bažnyčios atskirumo principas yra Lietuvos valstybės, jos institucijų ir jų veiklos pasaulietiškumo pamatas.“ Taigi konstitucinis pasaulietinės valstybės principas Lietuvoje yra ne Konstitucijos expréssis verbis, bet konstitucinės doktrinos sukurta formulė. Straipsnyje analizuojami kai kurie pasaulietinės valstybės kaip valstybės ir bažnyčios santykių principo sampratos aspektai konstitucinėje jurisprudencijoje ir konstitucinės teisės doktrinoje bei šio principo veikimo srities remiantis valstybės ir bažnyčios bendradarbiavimo modeliu problematika. Siekiama parodyti, kad hermeneutiškai aiškinant Konstituciją pasaulietinės valstybės principą reikėtų interpretuoti visų Lietuvos tradicinių bažnyčių bei religinių organizacijų veikimo, kaip visuomenės socialinio, kultūrinio ir dvasinio paveldo, daugiakultūriame kontekste, todėl švelnaus valstybės ir bažnyčios atskyrimo (lietuviškojo „atskirumo“) doktrina yra lietuviškosios pasaulietinės valstybės principo interpretacijos condítio sine qua non.
56 19