Rimienė, Vaiva

Adolescence is a pivotal developmental stage marked by heightened sensitivity to social acceptance. During this period, adolescents increasingly rely on peer feedback to form their sense of self and identity. Susceptibility to peer influence can be linked both to maladaptive behaviors and to adaptive changes (Laursen & Veenstra, 2021). However, not all adolescents are equally influenced by their peers; certain personality traits may heighten this vulnerability (Belsky & Pluess, 2009). This study aims to investigate how susceptibility to peer influence is longitudinally related to rejection sensitivity and body image. Data were drawn from the longitudinal research project NAVIGATE. The study was conducted in a regional town in Lithuania. The sample consisted of students from six high schools, with a total of 746 students in grades 5 - 8. Participants were aged 10 – 14 years (M = 12.33, SD = 1.17). The sample was diverse in terms of family and socio-economic backgrounds but homogeneous in terms of ethnic background. Written parental consent and student assent were obtained prior to participation. The study was conducted across three waves over one academic year. The following measures were used: Resistance to Peer Influence scale (Steinberg & Monahan, 2007), Children’s Rejection Sensitivity Questionnaire (Downey et al., 1998), Perceived Competence Scale for Children (Harter, 1985). Significant concurrent correlations were observed among all study variables across all three time points. The longitudinal interplay between the study variables was analyzed using three waves of data collected one academic year. Both direct and indirect pathways were considered. At each time interval higher rejection sensitivity predicted lower body image, and lower body image predicted higher susceptibility to peer influence. Bias-corrected bootstrapped 95% confidence intervals confirmed indirect effect: Time1 rejection sensitivity predicted Time 3 susceptibility to peer influence via Time 2 body image (β=.004 [.001, .014]. Thus, the hypothesis was confirmed.

Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektų paraiškų finansavimo, atrankos ir vertinimo teisinio reguliavimo raida Lietuvoje 2004–2025 m. rodo nuoseklias, tačiau ne visada pakankamai efektyvias pastangas kurti konkurencingą, skaidrią ir tarptautinius standartus atitinkančią mokslo finansavimo sis- temą. Lietuvos mokslo taryba, pagrindinė mokslo finansavimo institucija, per šį laikotarpį įgyvendino daugybę reformų, siekdama optimizuoti paraiškų atrankos ir vertinimo procesus, tačiau sistemoje vis dar lieka administracinių iššūkių, nepakankamas teisinis aiškumas ir vertinimo subjektyvumo rizika. Šioje studijoje, pasitelkus lyginamąją teisinę analizę ir dokumentų peržiūrą, išnagrinėta, kaip keitėsi paraiškų teikimo, atrankos ir vertinimo kriterijai, kokie pokyčiai padėjo gerinti finansavimo sistemos efektyvumą ir su kokiomis problemomis susiduria tiek mokslininkai, tiek vertintojai. Nustatyta, kad konkursinis finansavimas, nors ir leidžia efektyviau paskirstyti išteklius, dažnai tampa pernelyg biurokratizuotas, o paraiškų rengėjai susiduria su nevienodais reikalavimais skirtingose finansavimo programose. Be to, vertinimo kriterijų nevienalytiškumas gali lemti skirtingus sprendimus dėl to paties projekto finansavimo priklausomai nuo programos, o tai mažina sistemos patikimumą. Pastebėta, kad priimant administracinius pokyčius dažnai nepakankamai atsižvelgiama į realius mokslininkų poreikius, todėl reikalaujama paraiškų forma ir turinys gali būti neproporcingai sudėtingi, palyginti su realiai prieinamais finansavimo ištekliais. Siekiant gerinti mokslinių tyrimų finansavimo mechanizmus, studijoje siūloma stiprinti mišrią (kiekybinę ir kokybinę) vertinimo sistemą, didinti vertintojų kompetencijos standartizavimą, aiškiau apibrėžti paraiškų vertinimo kriterijus ir užtikrinti mokslininkų įtraukimą į sprendimų priėmimo procesus. Taip pat akcentuojama, kad būtina mažinti perteklinę administracinę naštą ir optimizuoti vertinimo procedūras, siekiant išvengti nereikalingo biurokratinio barjero aukštos kokybės moksliniams tyrimams. Studijos rezultatai parodė, kad nors Lietuvos projektų finansavimo sistema nuosekliai tobulinama, išlieka esminių iššūkių, susijusių su teisinio reguliavimo lankstumo stoka, nevienodais vertinimo standartais ir nepakankamu grįžtamuoju ryšiu tarp paraiškų rengėjų ir finansuojančiųjų institucijų. Studijoje pateikiamos rekomendacijos gali padėti formuoti efektyvesnę, skaidresnę ir labiau į rezultatus orientuotą mokslinių tyrimų finansavimo politiką, kuri užtikrintų konkurencingumą ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygmeniu.

Research on students’ social-emotional health is important for quality learning and well-being at school, especially during the challenges of the Covid-19 pandemic times. Purpose: to investigate younger school-age students’ social-emotional health, satisfaction with life, and perceived school climate in the Covid-19 pandemic crisis and the predominance of distance learning by longitudinal research strategy. Method: Social and Emotional Health Survey-Primary (SEHS-P; Furlong et al., 2013) and Multidimensional Students Life Satisfaction Scale (MSLSS; Huebner, 2001). The sample was 84 junior school-age students (10 –12 years old) from Lithuanian schools. The results and conclusions: The first months of the Covid-19 pandemic crisis led to the deterioration of social-emotional health and satisfaction of younger school-age students. However, after 8 months of the Covid-19 pandemic crisis (re-test), some improvements in students’ emotional health, satisfaction with life, and classroom microclimate were observed. No gender-based differences were identified among students. The results revealed positive and significant correlations between the younger school-age students’ social-emotional health, satisfaction with life, and perceived school climate; the conducted regression analysis showed that family plays a significant role in junior school students’ social-emotional health. The teachers’ support for distance learning students could have improved their classroom microclimate and the knowledge of students’ health status could have helped them to adapt to distance learning more effectively during the Covid-19 pandemic crisis.