Zuzevičiūtė, Vaiva

Magistro baigiamajame darbe atlikus mokslinės ir specialiosios literatūros bei teisės aktų analizę, susijusią su pilietiškumu pareigūnų veikloje, atlikta teorinė bei praktinė policijos pareigūnų pilietiškumo raiškos analizė. Pirmoje darbo dalyje atskleistas pilietiškumo sampratos turinys, pareigūnų pilietiškumo teisinio reglamentavimo ypatumai tarptautiniuose bei nacionaliniuose teisės aktuose, apžvelgti policijos veiklos principai kaip pareigūnų pilietiškumo įgyvendinimo prielaida, statutinių pareigūnų profesinių sąjungų veiklos ypatumai, identifikuotos praktinės bei etinės pareigūnų pilietiškumo problemos. Antroje darbo dalyje pateikiami empirinio tyrimo, kurio atlikimui buvo naudojama anketinė Lietuvos policijos pareigūnų apklausa, rezultatai ir apibendrinimas. Šio tyrimo tikslas - išanalizuoti praktinę bei etinę pareigūnų pilietiškumo raišką subjektyvioje pareigūnų perspektyvoje. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados, parengtos remiantis mokslinės bei specialiosios literatūros analize bei empirinio tyrimo duomenimis.

Magistro baigiamajame darbe analizuotas emocinis intelektas ir policijos pareigūno profesinė veikla teoriniu bei praktiniu aspektu. Pirmajame skyriuje buvo apžvelgta emocinio intelekto samprata bei ugdymas ir ryšys su profesine veikla. Antrajame skyriuje buvo analizuojamas policijos pareigūnų profesinės veiklos teisinis reglamentavimas ir pareigūno darbo ypatumai. Trečiasis skyrius skirtas apžvelgti policijos pareigūno patiriamą stresą darbinėje aplinkoje, pareigūno emocinę būklę ir reformoms policijos sistemoje. Ketvirtajame skyriuje pristatoma tyrimo metodologija bei atskleidžiami policijos pareigūno emocinio intelekto ypatumai profesinės veiklos atžvilgiu.

Disertacijoje „Emocinio intelekto plėtojimas praktikuojant dėmesingą įsisąmoninimą“ siekiama atskleisti ne tik emocinio intelekto ir dėmesingo įsisąmoninimo sąsajas ir priklausomybės ryšius, bet ir atskleisti emocinio intelekto plėtojimo šiuolaikiniame pasaulyje teorines prielaidas bei dėmesingo įsisąmoninimo, kaip transformuojančio kontempliatyvaus emocinio intelekto plėtojimo metodo galimybes, identifikuoti emocinio intelekto ir dėmesingo įsisąmoninimo veiksnius darančius įtaką sėkmei profesinėje veikloje ir pasitenkinimui veikla, ištirti emocinio intelekto plėtojimo, įsisavinant gyvenimo patirtį savaiminio mokymosi būdu, galimybes. Remiantis teoriniu ir empiriniu tyrimais išskirti pagrindiniai dėmesingo įsisąmoninimo poveikio emociniam intelektui mechanizmai, aprašyti pagrindiniai taikomosios emocinio intelekto plėtojimo veiklos bei ugdomos kompetencijos. Disertaciniu tyrimu pagrįstų žinių pagrindu bus galima modeliuoti emocinio intelekto plėtojimo galimybes formalioje ir neformalioje švietimo aplinkoje.

Baigiamajame darbe nagrinėta motyvacijos ir jos didinimo vidaus tarnybos sistemoje tema. Darbe keltas tikslas – atskleisti vidaus tarnybos sistemos pareigūnų motyvacijos didinimo aspektus (empirinėje dalyje akcentuojamas X apskrities policijos komisariatų atvejis). Atlikto empirinio X apskrities policijos komisariatų pareigūnų motyvacijos tyrimo rezultatai sudarė prielaidas nustatyti problemines pareigūnų motyvacijos sritis ir jų tobulinimui suformuluoti pasiūlymus.

Magistro baigiamajame darbe analizuota teisėsaugos pareigūno galima įtaka pilietinės visuomenės kūrimui(si) ir plėtotei teisiniu bei praktiniu aspektu. Pirmame skyriuje buvo apžvelgta pilietinės visuomenės bei pilietiškumo sampratos bei pilietiškumo ugdymo teorinės prielaidos. Antrame skyriuje buvo analizuojamos tarptautinių teisinių dokumentų nuostatos apimančios pareigūnų veiklos pilietiškumo skatinimo, pilietiškumo sampratos aspektais, trečiame – Lietuvos teisinių dokumentų nuostatos apimančios pareigūnų veiklos pilietiškumo skatinimo, pilietiškumo sampratos aspektais. Ketvirtame skyriuje pristatoma tyrimo metodologija, bei atskleidžiama teisėsaugos pareigūno veiklos galima įtaka pilietiškumo kūrimui(si) ir plėtotei praktiniai aspektai.

Baigiamajame magistro darbe analizuojamos atvirųjų mokymosi išteklių naudojimo galimybės teisėsaugos pareigūnų kvalifikacijos kėlimo procese, atsižvelgiant į atvirųjų švietimo išteklių sąvoką ir teisinę sampratą, šiuolaikinio teisėsaugos pareigūno profesinių užduočių kaitą šiandieniniame pasaulyje bei Lietuvos teisėsaugos pareigūnų kvalifikacijos tobulinimo teisinį reguliavimą ir aktualijas. Darbe atskleista atvirųjų švietimo išteklių sąvoka, išvardijami privalumai, trūkumai ir naudojimo tikslingumas. Išnagrinėjus atvirųjų švietimo išteklių naudojimo galimybes teisėsaugos pareigūnų kvalifikacijos kėlimo procese, pateikiamos baigiamojo darbo išvados ir siūlymai.

Magistro baigiamajame darbe analizuotas institucijų, vykdančių nusikalstamumo prevenciją Lietuvoje turimi įgaliojimai, sistema ir veiklos suderinamumas. Pirmame darbo skyriuje teoriniu aspektu nagrinėjamos prevencijos, nusikalstamumo ir prevencijos priemonių sampratos. Antrame skyriuje analizuojamos institucijos, dalyvaujančios nusikalstamumo prevencijoje Lietuvoje, jų turimi įgaliojimai, sistema, bei veiklos suderinamumas. Trečiame skyriuje pristatomas tyrimas, kuriame atskleidžiama institucijų, dalyvaujančių nusikalstamumo prevencijoje Lietuvoje, darbuotojų nuomonė apie nusikalstamumo prevenciją, institucijų turimus įgaliojimus, bendradarbiavimą tarpusavyje, sistemą, nusikalstamumo prevencijos egzistavimą, bei veiklos suderinamumą.

Magistro baigiamajame darbe analizuotas bendruomenių dalyvavimas nusikalstamumo prevencijos programose teisiniu bei praktiniu aspektu. Pirmame skyriuje teoriniu aspektu nagrinėjami bendruomeninės nusikaltimų prevencijos samprata ir vaidmuo; antrame – bendruomenių dalyvavimo nusikalstamumo prevencijos programose teisiniai ir praktiniai aspektai; trečiame bendruomeninių nusikalstamumo prevencijos programose dalyvaujantys subjektai, o ketvirtame skyriuje pateikiamas atliktas empirinis tyrimas.