Indrašienė, Valdonė

Smurtas prieš mokytojus arba mokytojų viktimizacija yra palyginti nauja mokslinių tyrimų sritis, kuriai pastaruoju metu skiriama nemažai dėmesio. Atkreipiamas dėmesys į kritinio mąstymo svarbą, kaip mokytojo asmeninių resursų stiprinimo galimybę, galimai galinčią prisidėti prie teigiamų pokyčių sprendžiant jų viktimizacijos problemas. Pažymima, kad kritiškai mąstantys pedagogai ne tik ugdo kritiškai mąstančią jaunąją kartą, bet ir savo pačių elgesiu modeliuoja kritinę laikyseną – yra atviri, reflektuojantys, atpažįstantys problemas, netoleruojantys netiesos, kenkėjiškų veiksmų. Šiuo projektu siekiama atskleisti mokytojų kritinio mąstymo sąsajas su viktimizacijos ugdymo įstaigoje patirtimi ir psichologine gerove. Tyrimui atlikti derinama kiekybinio ir kokybinio tyrimo prieiga. Siekiant įvertinti mokytojų kritinio mąstymo raišką ir mokytojų viktimizacijos paplitimą bei mokytojų kritinio mąstymo ir viktimizacijos sąsajas bus atlikta reprezentatyvi anketinė apklausa. Mokytojų smurto sampratų ir patyrimų įvairovės atskleidimui pasirinktas fenomenografinis tyrimas. Siekiant parengti siūlymus mokytojų viktimizacijos ugdymo įstaigose prevencijai ir intervencijai, pateikiant įrodymais pagrįstus sprendimus atliekama kokybinė lyginamoji analizė teisinės aplinkos, susijusios su smurto apraiškų prevencija analizė. Remiantis tyrimo rezultatais bus parengtos tarpdisciplininio pobūdžio viešosios politikos siūlymai. Remiantis atlikto tyrimo metu validuotais instrumentais bei tyrimo radiniais bus sukurta priemonė (e-įrankis) individualiam pedagogų naudojimui, skirta identifikuoti galimas viktimizacijos apraiškas pasiūlant problemos sprendimui skirtus algoritmus išeinant iš mokytojų kritinio mąstymo kompetencijų lauko. Atliktas tyrimas kompleksiškai įvertins mokytojų viktimizacijos situaciją Lietuvoje ir atskleis pagrindinius mokytojų vidinius ir išorinius viktimizacijos veiksnius bei jų sąsajas su mokytojų psichosocialine gerove.

Projekto tikslas – Pasitelkiant švietimo technologijas ir inovacijas, didinti švietimo sistemos efektyvumą ir mokymosi rezultatų kokybę.

Projekto tikslinė grupė – pedagogai ir mokiniai, valstybinių aukštųjų mokyklų dėstytojai ir studentai, lituanistinių mokyklų užsienyje mokiniai ir mokytojai.

Projekto veiklos:

Naujausių edukacinių technologijų švietimo sektoriuje diegimas, sudarant sąlygas skaitmeninėms švietimo inovacijoms kurtis ir išbandyti (EdTech inovacijų kūrimo ir išbandymo platforma) bei stiprinant pedagogų skaitmenines kompetencijas.
Technologinių sprendimų, reikiamų skaitmeninių mokymo, studijų išteklių švietimo įstaigose sukūrimas (skaitmeninis turinys), siekiant įgalinti personalizuotą nuotolinį mokymą ne tik pandemijos sąlygomis.

Projekto tikslas – pagerinti mokinių ugdymo pasiekimus, skatinant veiksmingus pokyčius švietimo įstaigų veikloje. Prie pokyčių įgyvendinimo bus prisidedama dviem kryptimis: diegiant pedagogų kvalifikacijos tobulinimo inovacijas ir rengiant dirbti būsimus pedagogus. Lietuvos švietimui būdingi žemesni nei vidutiniai ES mokinių mokymosi rezultatai, mokytojų senėjimas ir jaunų mokytojų trūkumas, nepakankamai išnaudota privaloma praktika mokykloje pradedantiesiems pedagogams, žemesni nei ES suaugusiųjų švietimo programose dalyvaujančių asmenų rodikliai. Tai rodo pokyčių bendrojo ugdymo sistemoje poreikį. Projekto metu bus inicijuojami reikiami veiksmai – diegiamos inovacijos pedagogų kvalifikacijos tobulinimo srityje ir pasirengimo dirbti pedagogo darbą srityse. Bus siekiama kokybinio poveikio šioms tikslinėms grupėms: studijas baigusiems ir pradedantiems dirbti pedagogams; siekiantiems persikvalifikuoti ar įgyti papildomą kvalifikaciją pedagogams; norintiems tapti pedagogais asmenims iš kitų sektorių, kurie jau turi aukštąjį išsilavinimą. Identifikuotoms problemoms ir iššūkiams spręsti bus taikomos tikslingos priemonės: pradedančiųjų mokytojų pedagoginė stažuotės; pedagoginių studijų ir tęstinių kvalifikacijos tobulinimo programos. Siekiamas rezultatas: Priemonės bus įgyvendinamos kartu su projekto partneriais – aukštosiomis mokyklomis. Laukiami kokybiniai projekto rezultatai: po projekto visoje šalyje įdiegtas pradedančiųjų pedagogų stažuočių mechanizmas; pritraukti nauji asmenys į pedagogo profesiją ir gerėjantis pedagogo profesijos įvaizdis; sudarytos prielaidos spręsti pedagogų darbo krūvio problemą ir išaugę mokytojų gebėjimai prisitaikyti prie kintančio ugdymo turinio. Laukiami kiekybiniai projekto rezultatai: 2221 dalyvių: 1400 neformaliose studijose ir 821 formaliose studijose.

Strateginis naujovių diegimas, procesų optimizacija ir organizacinės kultūros keitimas tampa kasdienybės dalis kiekvienoje industrinėje organizacijoje nacionaliniame ir tarptautiniame kontekste. Vidurinės grandies vadovai virsta tarpininkais, derinančiais strateginių pokyčių sumanytojų iniciatyvas ir koordinuojančiais darbuotojų veiklas, kad organizacinės transformacijos būtų įgyvendintos lanksčiai ir be didelio emocinio pasipriešinimo. Rūpestis psichine ir fizine sveikata, individualus požiūris ir emocinės reakcijos į organizacinius procesus gali tapti sektinu pavyzdžiu pavaldiniams arba, atvirkščiai, prisidėti prie didesnės darbuotojų rotacijos paliekant organizaciją. Pagrindinė projekto idėja yra ta, kad gebėjimas įveikti organizacines transformacijas prasideda nuo individualių pokyčių ir sąmoningos saviugdos. Tikslas – atskleisti vadovų saviugdos kaip transformuojančio ugdymosi fenomeną organizacinių pokyčių kontekste. Uždaviniai: išanalizuoti teorines prielaidas vadovų asmeniniam ir profesiniam augimui organizacinių transformacijų kontekste; aprašyti autentiškas vadovų saviugdos patirtis pokyčių organizacijose metu; išskirti pagalbos sau būdus, skatinančius vadovų profesinį tobulėjimą ir efektyvumą transformacijų metu. Remiantis kokybinio tyrimo strategija, planuojami du tyrimo etapai, atliekant interviu su organizacinius pokyčius patiriančiais vidurinės grandies vadovais ir saviugdos ekspertais. Tyrimo rezultatų pagrindu bus parengtas mokslinis straipsnis tarptautiniame žurnale ir monografija. Mokslinė tyrimo reikšmė praturtins edukologijos ir vadybos mokslo žinias apie saviugdos fenomeną ir suaugusiųjų mokymąsi, pokyčių valdymą ir lyderystę. Projektas turės praktinę vertę, nes bus pateiktos rekomendacijos apie saviugdos galimybes įstaigų vadovams, personalo specialistams ir kitiems planuojamų pokyčių iniciatoriams ar vykdytojams. Tyrimo rezultatų sklaida planuojama pristatant pranešimą tarptautinėje mokslinėje konferencijoje ir viešoje paskaitoje Lietuvoje.

Studentų tyrimai semestrų metu - Reda Steniukynienė

Didėjant senyvo amžiaus ir neįgalių asmenų skaičiui ir siekiant kuo ilgiau padėti asmenims gyventi savo namuose, didinamas socialinių paslaugų prieinamumas, kuris užtikrina asmenims didesnę priežiūrą ir pagalbą. Demografinė bei ekonominė situacija lemia kitokio pobūdžio reikalavimus individo ir visuomenės lūkesčius socialinių paslaugų kokybei, kiekybei ir prieinamumui (Andrijauskaitė, 2015). Todėl atsiranda poreikis vertinti socialinių paslaugų kokybę tiek stacionariose įstaigose, tiek teikiamas socialines paslaugas asmens namuose. Tyrimu siekiama atskleisti individualios priežiūros darbuotojų patirtis susijusias su EQUASS kokybės standarto taikymu teikiant socialines paslaugas. Analizuojant tyrimo dalyvių patirtis bus siekiama atsakyti į klausimus: Kaip taikant EQUASS kokybės principus užtikrinama socialinių paslaugų kokybė? Kaip EQUASS kokybės standarto taikymas teikiant socialines paslaugas keičia individualios priežiūros darbuotojų veiklą? Kaip darbuotojai vertina socialinių paslaugų kokybės pokyčius ėmus taikyti EQUASS kokybės standartą? Tyrimo duomenys bus renkami naudojant individualų, iš dalies struktūruotą interviu su. individualios priežiūros darbuotojais. Tyrimo dalyviai bus pasirenkami naudojant tikslinės imties atrankos būdą. Tyrimo imčiai sudaryti taikoma patogioji atranka, laikantis prisotinimo principo (planuojama atlikti 5-7 individualius interviu). Turinio analizė bus atliekama naudojantis specializuota programavimo QDA Miner Lite programa.

Tiriamojo projekto tikslas – nustatyti senjorų (65 m. ir daugiau) sveikatos stiprinimo paslaugų poreikius ir prieinamumą. Tyrimo tikslinė grupė – senjorai, kuriems sukako 65 m. ir daugiau. Išskiriamos dvi tyrimo dalyvių grupės: senjorai nuo 65 m. iki 74 m. ir senjorų grupė nuo 75 m. ir daugiau. Tyrimui atlikti pasirinkta mišraus tyrimo strategija, derinant kiekybinio ir kokybinio tyrimo prieigas, taip užtikrinant kompleksinį požiūrį į duomenų rinkimą. Pirmame etape bus atlikta plačios apimties apklausa, siekiant generalizuoti rezultatus senjorų populiacijoje, antrame etape bus koncentruojamasi į tiriamųjų patirtis. Kiekybiniame tyrime dalyvavo senjorai iš dviejų Lietuvos apskričių. Planuojama atlikti ne mažiau kaip 4 grupės interviu (fokus grupės) su senjorais dviejuose apskrityse, tačiau vadovaujantis „prisotinimo principu“ bendras interviu skaičius gali būti didesnis. Projekto metu remiantis septynių sveikatos stiprinimo poveikio sričių metodika, bus tiriami senjorų sveiktos stiprinimo paslaugų poreikiai, taip pat tiriamas senjorų sveikatos stiprinimo paslaugų prieinamumas informaciniu, organizaciniu ir ekonominiu aspektais bei nustatytos sveikatos stiprinimo paslaugų poreikio ir pasiūlos sąsajos.