Karazijienė, Žaneta

Magistro baigiamajame darbe įvertinti UAB „X“ veiklos rodikliai, kuriais remiantis įmonei pasiūlyta tinkama strategija. Pirmojoje darbo dalyje teoriniu aspektu analizuojama strategijos esmė, jos taikymas, pateikiama strategijos samprata, strategijų tipai ir jų lygiai. Pirmojoje darbo dalyje apžvelgiama įmonės aplinkos strateginė analizė bei pateikiamos strateginės alternatyvos. Taip pat pateikiama teorinė medžiaga apie įmonės veiklos vertinimą, kokie vertinimo būdai naudojami darbe. Teoriniu aspektu apžvelgiama finansinės analizės esmė, jos ypatybės ir nauda. Glaustai apibendrinama ir finansinė analizė teoriniu aspektu, kuri padeda įvertinti įmonės veiklą ir parinkti tinkamą strategiją. Antrojoje darbo dalyje teoriniu aspektu apžvelgiami interviu ir finansinės analizės metodų prielaidos, aprašomos formulės naudojamos tyrimo dalyje. Trečiojoje darbo dalyje atliekas UAB „X“ tyrimas. Analizuojama įmonės vidinė ir išorinė aplinkos. Aprašomi UAB „X“ gauti rezultatai atlikus finansinę analizę. Darbe atliktos ne tik vertikali ir horizontali analizės, tačiau ir apskaičiuoti santykiniai rodikliai penkerių metų laikotarpyje. Atliekama strateginių alternatyvų lyginamoji analizė, parenkamos geriausiai įmonei tinkančios strategijos.

Magistro baigiamajame darbe išanalizuota Šiaurės Europos regiono tarptautinė prekyba, įvertinta eksporto ir importo ypatumai Danijos, Švedijos, Norvegijos ir Islandijos šalių kontekste. Apibrėžta tarptautinės prekybos, eksporto, importo sąvokos ir įtaką šalies ekonomikai, apibendrinus teorija ir išanalizavus Šiaurės Europos tarptautinę prekybą pateiktos tyrimo išvados. Magistro baigiamasis darbas sudarytas iš trijų dalių. Pirmoje darbo dalyje remiamasi Lietuvos ir užsienio autoriais, išanalizuota tarptautinės prekybos, eksporto, importo samprata, pagrindiniai motyvai, bei visa tarptautinės prekybos raidą, bei Covid – 19 įtaka tarptautinei prekybai. Antroje darbo dalyje pateikta tyrimo metodologija, kuom buvo remiamasi tyrimo dalyje. Trečioje bakalauro darbo dalyje vertinama Šiaurės Europos tarptautinė prekyba. Danijos, Švedijos, Norvegijos ir Islandijos eksporto, bei importo srautai, kaip keitėsi septynerių metų laikotarpyje. Kokios pagrindinės prekės buvo eksportuojamos, importuojamos. Taip pat Šiaurės Europos šalių tarpusavio importas, kokiais kiekiais buvo atsivežta prekių ir kokių daugiausiai. Apskaičiuota Pirsono koreliacijos koeficientas ir leido nustatyti, kaip tarifai paveikė tarpusavio importo apimtis.

Pirmoje darbo dalyje analizuojama žemės ūkio inovacijų ir inovatyvumo samprata, sudaroma žemės ūkio inovacijų tipologija, pagrindžiama šio sektoriaus inovacijų reikšmė, nagrinėjami žemės ūkio inovatyvumo veiksniai. Antroje dalyje pristatoma ir pagrindžiama tyrimo metodologija, aprašomi tyrimo metodai, organizavimas, imties nustatymas. Trečioje dalyje atliekama tyrimo rezultatų analizė. Remiantis statistine analize, interviu ir anketinės apklausos duomenimis vertinamas smulkių ir vidutinių ūkių inovatyvumo lygis bei inovacijų diegimo skatinimo poreikis. Dalies pabaigoje atliekamas tyrimo rezultatų aptarimas, teikiami pasiūlymai, kaip paskatinti Lietuvos smulkaus ir vidutinio žemės ūkio inovatyvumą.

Magistro baigiamajame darbe atlikta mokslinės literatūros nagrinėjančios žaliosios logistikos koncepciją analizė, atliktas empirinis tyrimas, kuris leido ištirti žaliosios logistikos įgyvendinimo galimybės. Teorinėje dalyje analizuojami žaliosios logistikos koncepcijos įgyvendinimo teoriniai aspektai. Antroje dalyje pateikiama metodologija, kurioje pateikiamas tyrimo objektas, tikslas, uždaviniai, sudaroma tyrimo loginė schema, pateikiami tyrimo metodai ir pagrindžiamas jų pasirinkimas, pagrindžiamas tyrimo instrumento sudarymas ir pateikiama instrumento struktūra, pagrindžiama tyrimo imtis, aprašoma tyrimo dalyvių (ekspertų) atranka, apibūdinama tyrimo eiga, paaiškinama kaip apdorojami duomenys. Empirinėje dalyje atlikta žaliosios logistikos svarbą lemiančių transporto sektoriaus duomenų analizė, atliktas ekspertų vertinimas, įvertintas ekspertų nuomonių suderinamumas, pateikiama gautų duomenų analizė, apibendrinami tyrimo rezultatai, pateikiamos išvados ir siūlymai žaliosios logistikos koncepcijos įgyvendinimui įmonėje.

Magistro baigiamajame darbe išanalizuoti ir įvertinti logistikos įmonės aplinkos veiksniai turintys įtakos logistikos įmonės veiklai. Remiantis moksline literatūra ir atliktų tyrimų analize, pateikiamas logistikos įmonės aplinkos veiksnių vertinimo modelis ir remiantis ekspertiniu vertinimu tikrinamas empiriškai. Pirmoje darbo dalyje analizuojami logistikos įmonės aplinkos vertinimo teoriniai aspektai. Atskleidžiamos skirtingų autorių nuomonės apie įmonių aplinkos veiksnius, apibrėžiamos makro bei mikro aplinkų sąvokos ir samprata, apibrėžiami logistikos įmonės aplinkos veiksnių vertinimo kriterijai, išskiriami mikro bei makro aplinkų veiksniai turintys įtakos logistikos įmonės veiklai. Antroje dalyje pateikiama logistikos įmonės aplinkos veiksnių vertinimo metodologija: pateikiamas logistikos įmonės aplinkos veiksnių vertinimo modelis, tyrimo eigos apibūdinimas ir metodų pagrindimas. Trečioje dalyje pateikiama logistikos įmonės aplinkos vertinimo ekspertų apklausos rezultatų analizė, apibendrinami rezultatai, identifikuojant problemines sritis. Taip pat apibendrinami logistikos įmonės aplinkos veiksnių rezultatai, pateikiamos išvados ir probleminių sričių veiklos gerinimo siūlymai.

Magistro baigiamajame darbe išanalizuota pasirinktos gamybinės įmonės vertės grandinė, trūkumai atsirandantys joje ir pasiūlyti rekomendacinio pobūdžio šios gamybinės vertės grandinės tobulinimo variantai. Atskleistai problemai išanalizuoti remtasi personalo vadovės bei gamybos operatoriaus interviu, ekspertų apklausos rezultatais bei vertės grandinės srauto sudarymo žemėlapio metodu. Pirmajame darbo skyriuje nagrinėjami paprastosios vertės grandinės teoriniai aspektai, jos pagrindinės ir pagalbinės veiklos rūšys, penkių dimensijų skirstymas, pateikiama vertės grandinės srauto sudarymo žemėlapio struktūra. Taip pat analizuotas ir rizikos valdymo tobulinimas vertės grandinėje. Antrajame darbo skyriuje yra nagrinėjama popieriaus pramonės gaminių Lietuvoje tendencijos bei pagrindžiami darbe problemai tirti naudoti metodai. Trečiame skyriuje susisteminami rezultatai gauti iš ekspertų apklausos analizės, nubrėžiamas įmonės srauto žemėlapis, nustatomos pagrindinės žemėlapio spragos bei šių spragų išsprendimo galimybės. Darbe taip pat pateikiamos išvados ir rekomendacijos.

Žmogiškojo kapitalo vaidmuo, neabejotinai, yra reikšmingas veiksnys šiuolaikinės ekonomikos plėtroje. Tačiau besikeičianti ekonomikos struktūra verčia analizuoti žmogiškojo kapitalo reiškinį skirtingais požiūriais, būdais ir metodais. Kūrybinės ekonomikos sąlygomis žmogiškojo kapitalo plėtra tampa dar labiau reikšminga prielaida, užtikrinanti ekonomikos pažangą. Disertacijos tikslas yra išnagrinėjus mokslinius požiūrius į žmogiškąjį kapitalą ir jo dedamąsias, apibrėžus kūrybinės ekonomikos koncepciją, sudaryti žmogiškojo kapitalo dedamųjų įtakos kūrybinei ekonomikai vertinimo modelį ir jį aprobuoti Europos šalyse. Disertacijoje buvo sukonkretinta žmogiškojo kapitalo samprata ir išplėtota žmogiškojo kapitalo sandara, apimanti kiekybinę, kokybinę ir vertybinę žmogiškojo kapitalo dedamąsias. Remiantis žmogiškojo kapitalo dedamųjų ir kūrybinės ekonomikos tarpusavio sąsajų teorinėmis prielaidomis, darbe pasiūlytas žmogiškojo kapitalo dedamųjų įtakos šalių kūrybinei ekonomikai vertinimo modelis. Empiriniu tyrimu įvertinta žmogiškojo kapitalo dedamųjų įtaka Europos šalių kūrybinei ekonomikai 2015-2017 m. laikotarpiu. Atskleisti žmogiškojo kapitalo dedamųjų įtakos skirtumai ne tik šalių kūrybinei ekonomikai, bet taip pat siejant su ekonomine plėtra apskritai. Disertaciniame darbe nustatyta, kad vertybinė žmogiškojo kapitalo dedamoji yra labiausiai reikšminga kūrybinės ekonomikos plėtrai kitų dedamųjų atžvilgiu.

Magistro baigiamajame darbe išanalizuotos ir įvertinos logistinio bendradarbiavimo paslaugos Lietuvos mažmeninės prekybos tinkluose. Remiantis moksline literatūra ir atliktų tyrimų analize, pateikiamas logistinio bendradarbiavimo paslaugų vertinimo modelis, kurį sudaro ekspertiniame vertinime analizuojami aspektai: prekybos tinklų logistinė sistema – naudojamos paslaugos, priežastys turėti nuosavą logistikos padalinį, paslaugų teikėjų atrankos kriterijų, privalumų, bendradarbiavimo motyvų, galimų problemų ir teikiamos naudos vertinimas. Pirmoje dalyje, įvairių autorių požiūriu, analizuojami logistinio bendradarbiavimo paslaugų Lietuvos mažmeninės prekybos tinkluose teoriniai aspektai. Antroje dalyje pateikiama logistinio bendradarbiavimo paslaugų Lietuvos prekybos tinkluose vertinimo metodologija: tyrimų apžvalga ir aktualumas, logistinio bendradarbiavimo paslaugų vertinimo modelis, tyrimo eigos apibūdinimas ir metodų pagrindimas. Trečioje dalyje pateikiama Lietuvos mažmeninės prekybos tinklų rinkos apžvalga, ekspertų apklausos rezultatų analizė. Taip pat apibendrinami logistinio bendradarbiavimo paslaugų Lietuvos mažmeninės prekybos tinkluose rezultatai, pateikiamos išvados ir tokių paslaugų probleminių sričių tobulinimo kryptys.

Magistrinio darbo tikslas - išanalizavus mokslinę literatūrą ir atlikus empirinį tyrimą, įvertinti įmonės UAB „Hegelmann Transporte“ logistinę veiklą. Darbo tikslui pasiekti analizuojama logistikos įmonės veiklos vertinimo mokslinė literatūra, parengiamas logistikos įmonės veiklos vertinimo teorinis modelis, tiriama logistikos įmonės veikla, įvertinama logistikos įmonės veikla ir pateikiami logistinės veiklos tobulinimo siūlymai.

Šio magistrinio darbo tikslas – atlikus keleivių pervežimo logistikos sistemos teorinę analizę, išanalizavus Lietuvos keleivių pervežimo logistikos sistemą, pateikti siūlymus tobulinimui. Darbo tikslui įgyvendinti analizuojami keleivių pervežimo logistikos sistemos teoriniai aspektai, parengiamas keleivių pervežimo logistikos sistemos tobulinimo teorinis modelis, atliekamas Lietuvos keleivių pervežimo logistikos sistemos empirinis tyrimas. Keleivių pervežimo logistikos sistemos tobulinimo teorinis modelis empiriškai pagrindžiamas Lietuvos pavyzdžiu. Pateikiami siūlymai, kaip tobulinti Lietuvos keleivių pervežimo logistikos sistemą.