Mykolo Romerio universiteto mokslo valdymo sistema (CRIS)





Projekto nuoroda: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/47151
Rodoma1 - 2 iš 2
  • Item type:Publikacija,
    Diskusijos apie Pierre Teilhard de Chardino evoliucijos sampratą septintojo XX amžiaus dešimtmečio išeivijos spaudoje
    [Discussions on Pierre Teilhard de Cchardin’s concept of evolution in the press of Lithuanian emmigrants in the sixties of the 20th Century.]
    research article[2024][S4][H001][16]
    Socialinių mokslų studijos., 2024, p. 56-71

    Straipsnyje analizuojama išeivijos autorių prancūzų mokslininko ir religinio mąstytojo Pierre Teilhard de Chardin‘o (1881 – 1955) evoliucijos sampratos recepcija septintajame XX a. dešimtmetyje. Pirmą kartą išeivijos lietuvių spaudoje Teilhard’as buvo paminėtas 1950 m. rugsėjo mėn. „Aiduose“ prancūzų jėzuito Jean Daniélou straipsnio vertimo publikacijoje. Patys išeivijos mąstytojai ėmė gilintis į Teilhard’o idėjas tik antrojoje šeštojo dešimtmečio pusėje. Įvairiuose lietuvių išeivijos sambūriuose katalikų kunigai Ambrozijus Prakapas, Jonas Kubilius, Petras Celiešius, Vytautas Bagdanavičius, Vytautas Zakaras, chemijos daktaras Jonas Rugis, matematikos daktaras Arūnas Liulevičius skaitė susidomėjimo ir diskusijų sulaukusias paskaitas. 1961 m. „Aiduose“ kunigas Pranas Gaida-Gaidamavičius publikavo straipsnį „Viešpatijos naujos epochos brėkšmėj“, kuriame yra pirmoji spausdinta polemika su Teilhard‘o idėjomis, išdėstytomis jo knygoje „Žmogaus ateitis“. 1963 m. „Tėviškės žiburiuose“ pasirodė pirmoji platesnė publikacija, kurios autorius Antanas Pamituviškis specialiai aprašė Teilhard‘o idėjas ir joms visoms pritarė. Vėliau straipsnius apie Teilhard’o koncepciją “Drauge”, “Aiduose”, Laiškuose lietuviams” publikavo jau minėti autoriai ir kunigai Juozas Prunskis, Feliksas Jucevičius, Juozas Venckus, Kęstutis Trimakas, Ambrozijus Prakapas, Antanas Paškus, Juozas Vaišnora bei filosofas Antanas Maceina, istorikas Juozas Jakštas, fizikas Andrius Ignaitis. Įžymių mąstytojų diskusijomis apie Teilhard‘o koncepciją domėjosi ir kunigas Tomas Žiūraitis, sumanęs ir 1965-1969 m. realizavęs mintį žurnale „Aidai“ publikuoti pasaulėžiūrinio pobūdžio užsienio autoriųknygų apžvalgas. Išeivijos mąstytojų nuomonės apie Teilhard’o evoliucijos sampratos santykį su krikščionybe išsiskyrė: nuo ypatingai teigiamų kunigų Kubiliaus ir Prunskio iki radikaliausiai neigiamo žurnalisto Juozo Mačernio vertinimų. Aktyviausia polemika užsimezgė tarp Maceinos ir Paškaus, į ją įsijungė ir kiti autoriai. Daugiausia nesutarimų kilo dėl Teilhard’o koncepcijos santykio su mokslu, dėl jos ontologinių pagrindų, dėl „Alfos“ ir „Omegos“ sąvokų santykio su katalikiškąja dieviškumo samprata bei dėl dieviškosios malonės ir aktyvių paties žmogaus veiksmų vaidmens santykio, apsprendžiant to žmogaus ir visos žmonijos ateitį.

      9  16
  • Item type:Publikacija,
    Pierre Teilhard de Chardino gyvenimas ir idėjos atvirosios katalikybės kontekste
    [Pierre Teilhard de Chardin`s life and thoughts in the context of open catholicism.]
    research article[2024][S4][H001,H005][30]
    Socialinių mokslų studijos., 2024, p. 26-55

    Straipsnyje jėzuito, paleontologo, filosofo ir teologo bei mistiko Pierre Teilhardo de Chardino (1881 – 1955) filosofinės bei teologinės pažiūros analizuojamos atvirosios katalikybės kontekste. Tai vienas iš dviejų katalikybės tipų greta pažodine dogmos “extra ecclesiam nulla sallus” intepretacija pagrįstos tradicinės katalikybės. Jos atžvilgiu atviroji katalikybė charakterizuotina pretenzijos laikyti katalikybę vienintele išganymą teikiančia religija, išreiškiamos išoriniais tikėjimo ženklais, atsisakymu, katalikiškąjį ekskliuzyvumą įžvelgiant katalikybės dvasinėje galioje. Teilhardo gyvenimas ir idėjos šiame straipsnyje analizuojami kaip vienas radikaliausių ir dėl to iliustratyviausių atvirosios katalikybės atvejų XX amžiuje. Didelis dėmesys skiriamas Teilhardo evoliucinės krikščionybės koncepcijos susiformavimo biografinėms prielaidoms – pasaulėžiūrinių antinomijų (traukos dvasiai ir materijai, tikėjimui ir mokslui) – dvasinės ir intelektualinės motyvacijos bei pastangų pasiekti savo pasaulėžiūrinį vientisumą, atskleidimui. Išryškinami teilhardiško pasaulėvaizdžio sinergetiniai aspektai, t. y. pasaulio kaip save organizuojančios sistemos su centru (tašku Omega, tapatinamu su Kristumi), keičiančiu sistemą ir kintančiu sistemos augimo išdavoje, bruožai.

      19  17