Priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių ir jo nustatymas teismų praktikoje
| Date |
|---|
2006 |
Straipsnis skirtas nusikalstamos veikos sudėties požymio, įrodinėtino materialiose nusikalstamų veikų sudėtyse, įvardijamo kaip priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir įstatyme numatytų padarinių, nagrinėjimui. Pateikiama jo samprata, aiškinimas, nustatymo metodika bei priežastinio ryšio nustatymo problemos teismų praktikoje. Išeities taškas priežastinio ryšio problemoms spręsti yra tezės apie objektyvų priežastinio ryšio pobūdį supratimas. Priežastinis ryšys egzistuoja mus supančioje tikrovėje nepriklausomai nuo mūsų valios ar mūsų norų. Objektyvus priežastinio ryšio pobūdis reiškia, jog tam tikros mūsų veikos tam tikromis sąlygomis visada sukelia atitinkamus padarinius, norime mes to ar ne. Priežastinio ryšio objektyvus pobūdis kartu reiškia, jog šį ryšį galima pažinti. Viena iš preliminarių priemonių, sprendžiant priežastinio ryšio klausimus, yra būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklės nustatymas. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas yra nustatymas fakto, ar įstatyme aprašyta ir asmens padaryta veika buvo būtina padarinių kilimo sąlyga. Tačiau būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklės nustatymas dar galutinai neišsprendžia priežastinio ryšio klausimo konkrečioje byloje. Dažniausiai šis testas tik priartina prie išvados dėl priežastinio ryšio buvimo. Todėl išsiaiškinę, kad veika buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga, nustatome priežastinio ryšio pobūdį. Yra būtinasis ir atsitiktinis priežastinis ryšys. Šis skirstymas nelabai reikšmingas filosofine prasme, bet labai reikšmingas baudžiamojoje teisėje, todėl asmenys, tiriantys bylas, turi mokėti juos skirti ir nustatę padaryti tinkamas išvadas.
Casual relation between criminal conduct and inflicted consequences is one of the element of crime in those articles of Penal code where criminal liability depends on particular consequences of the behaviour of the person. Causation in criminal law has objective ground, so it can be learned and established in every criminal case. However in many cases establishing the casual relation is not simple, particular in cases of homicide, bodily injuries, traffic accidents. The author starts with analyses of theoretical aspects of notion of casual relation. One of the issues important for further conclusions is terminology. Cause and consequence are the main terms. The author explains the meaning of these terms. Further the author pays attention on the steps that are necessary to establish legally significant conclusions. The first step and essential precondition to determine whether legally significant casual relation presents is establishing whether conduct was essential condition for consequences. The author presents several practical examples and explains the method how to decide whether conduct was the essential condition to rise the consequences. Further the author classifies casual relation into two categories:necessary and accidental casual relation. He stresses that just necessary casual relation inflicts legal consequence – criminal liability for conduct. Accidental casual relation don’t inflicts criminal liability for conduct. The author analyses two forms of casual relation – direct and complicated casual relation and their impact on liability. Much attention the author pays to court practice. He analyses several cases where courts faced with the problems when establishing casual relation. The author pays attention that casual relation does not determine criminal liability without guilt.