Relation of psychosocial job factors to job satisfaction, quality of life, sense of harmony among officers of correctional institutions

This article analyses the significance of psychosocial job factors among correctional institution officers to their mental and physical health. In addition to that, a research conducted in Lithuania is presented, the results analysis of which reveals the most important factors causing job stress among correctional institution officers and their intensity; moreover correlations among psychosocial job factors, job stress and job satisfaction, quality of life and sense of harmony are provided. The research results reveal the most important job motives among correctional institution officers. Moreover, the research results obtained disclose the efficiency of efforts of correctional institution officers themselves to get rid of job stress. The research results allow presuming the need for external intervention with regard to correctional institution officers (Critical Incident Stress Management, debriefing).

Stresas darbo vietoje – vienas pagrindinių sveikatos problemų sukėlėjų. Pataisos įstaigų pareigūnų darbas yra laikomas pavojingu tiek fiziškai, tiek psichiškai, nes jie kasdien tiesiogiai susiduria su žemiausiais visuomenės sluoksniais, nepriimtinomis nuostatomis, vertybėmis, smurtu kaip dalyviai ir kaip stebėtojai. Be to, jie ilgą laiką praleidžia izoliacijoje, sprendžia nuteistųjų problemas, stebi jų gyvenimą, subkultūrą, yra atsakingi už įkalinimo įstaigoje tvarkos ir drausmės palaikymą. Nuteistieji kovoja tarpusavyje, vienas kitą žaloja, puola personalą. Kalinių grupės atskirose kalėjimo vietose kelia tarpusavio konfliktus, naudoja fizinį smurtą. Kai reikia malšinti smurtą tarp nuteistųjų, pataisos įstaigų pareigūnai susiduria su bejėgiškumo jausmu, kontrolės stoka. Kontrolės stoka esant pavojui yra stiprus aplinkos stresorius (Graf, 1986). Tyrimais įrodyta, kad pataisos įstaigų pareigūnų darbas yra įtemptas, o darbo stresoriai siejasi su širdies ir kraujagyslių ligomis (Harenstam ir kt., 2000), psichologiniais ir net psichiniais (nerimu, miego sutrikimais) sveikatos sutrikimais (Goldberg ir kt., 1996).