Teismo intervencijos į komercinius sutartinius santykius legitimumas klasikinėje, sąryšingojoje ir socialinėje sutarčių teisės teorijose
Mykolo Romerio universitetas |
Straipsnio tikslas – išanalizuoti klasikinės, sąryšingosios ir socialinės sutarčių teisės teorijų būdingiausias nuostatas, ypač atkreipiant dėmesį į komerciniams santykiams taikytinas taisykles, legitimuojančias teismo intervenciją į verslo sutartinius santykius. Metodologija - straipsnyje buvo naudojami teoriniai metodai (istorinis, lyginamasis, analizės ir sisteminis). Rezultatai – straipsnyje aptariamos autorės pasirinktų sutarčių teisės teorijų fundamentaliosios nuostatos ir daroma išvada, kad, atsižvelgiant į atskirų sutarčių teisės teorijų skirtumus ir teorinio pagrindimo reikšmę teisinės sistemos funkcionavimo efektyvumui, būtina aiškiai suvokti šių teorijų esmę bei pasirinkti ir viešai įvardinti bent esmines gaires, kuriomis grindžiamas sutarčių laisvės principo ribojimas sutartiniuose komerciniuose santykiuose. Tyrimo ribos – tyrime apsiribota klasikinės, sąryšingosios ir socialinės sutarčių teisės teorijų esminių ir būdingiausių nuostatų analize. Praktinis pritaikomumas – tyrimo rezultatai gali būti pritaikomi įstatymų leidėjui, kuriančiam komercinius sutartinius santykius reglamentuojančias teisės normas, teismui, sprendžiančiam komercinį ginčą, taip pat verslo subjektams, vertinantiems iš jų sudarytų sutarčių kylančių teisminių ginčų galimas baigtis. Originalumas/reikšmė – Lietuvos teisės moksle, autorės žiniomis, klasikinės, sąryšingosios ir socialinės sutarčių teisės teorijos ir jose numatytos teismo intervencijos į komercinius sutartinius santykius nuostatos nebuvo nuosekliai nagrinėtos. Sąlyginai nemažai dėmesio yra susilaukusi klasikinio sutarčių teisės laikotarpio fundamentali vertybė - sutarčių laisvės principas bei jo ribojimo klausimai, kuriuos atskirais aspektais analizavo J. Gumbis, G. Šulija, R. Lazauskaitė, S. Drazdauskas, A. Jakaitė, tačiau pačios klasikinės sutarčių teisės doktrinos šie mokslininkai nuosekliai neanalizavo. Paminėtini E. Klimo bei V. Jurgaičio ir D. Ambrasienės, S. Cirtautienės, A. Dambrauskaitės, S. Selelionytės - Drukteinienės, A. Tikniūtės tyrimai, kuriuose, nors ir negausiai, tačiau aptartos sąryšingoji ir socialinė sutarčių teisės teorijos. Dėl šių priežasčių tyrimo tema yra nauja ir originali, bei, atsižvelgiant į komercinių santykių stabilumo ir teisminių ginčų rezultato nuspėjamumo verslo santykiuose reikšmę, galimai naudinga ir teisininkams praktikams bei verslininkams.
Purpose – to analyze the fundamental provisions of classical, relational and social contract law theories, with particular emphasis on rules legitimizing the judicial intervention into the commercial contractual relationship. Methodology – theoretical methods (historical, analytic, comparative and systematic) had been applied in the research. Findings – the author of the article analyzes the fundamental provisions of chosen contract law theories and finds that it is essential to understand the substance of these theories and to choose, what is more, clearly define the main guidelines which are used for reasoning of contract freedom limitation. Such conclusion is made taking into the consideration the differences of separate contract law theories and the importance of the theoretical reasoning of legal system, which also ensures efficient functioning of it. Research limitations – the research has been limited to the analysis of fundamental and characteristic provisions of classical, relational and social contract law theories and their provisions on judicial intervention into commercial contractual relationships. Practical implications – the findings of the research can be applied by legislators passing laws applied to commercial contractual relationships, judges solving commercial disputes, as well, by the businessmen evaluating possible outcomes of disputes arising regarding commercial contracts concluded by them. Originality/Value – to the knowledge of the author, classical, relational and social contract law theories and their provisions on judicial intervention into commercial contractual relations have not been consistently analyzed and compared by Lithuanian scholars. Relatively some attention has been attracted by fundamental value of classical contract law - freedom of contract and its limitations, particular aspects of which have been analyzed by J. Gumbis, G. Šulija, R. Lazauskaitė, S. Drazdauskas, A. Jakaitė. However, these scholars have not analyzed the provisions of classical contract law theory coherently. The researches of E. Klimas and V. Jurgaitis, also D. Ambrasienė, S. Cirtautienė, A. Dambrauskaitė, S. Selelionytė - Drukteinienė, A. Tikniūtė have to be mentioned, as relational and social contract law theories, albeit sparsely, have been discussed.