The role of national parliaments in the European Union after Treaty of Lisbon

After coming into force of the Treaty of Lisbon it is acknowledged that better control and respect of the principle of subsidiarity is one of the most important and innovative goals of the Treaty. To achieve this goal, the Treaty introduces a mechanism which, apart from checking compliance of draft legislative acts with that principle, may eventually lead to a draft act to be deleted from the legislative agenda of the European Union on grounds of violation of subsidiarity. Within this mechanism, crucial role is attributed to the national parliaments of the Member States. In this article, the reasons for overall inclusion of national parliaments in the European Union (hereinafter EU, the Union) activities are analysed. The role of national parliaments in the EU according to the specific provisions of the EU treaties is also discussed and the largest part of the work is devoted to the ex ante subsidiarity principle control mechanism (the Early Warning System), which gives the right for the national parliaments to influence the EU legislative process.

numatyta galimybė dalyvauti įprastinėje ir specialioje Sutarties peržiūros procedūrose, tačiau viena iš svarbiausių ir pažangiausių Lisabonos sutarties naujovių – mechanizmas, kuris leidžia, patikrinus ES įstatymo galią turinčio projekto atitikimą subsidiarumo principui ir nustačius galimus pažeidimus, tokį teisės akto projektą išbraukti iš ES teisėkūros darbotvarkės. Pažymėtina, kad svarbus vaidmuo vykdant šią patikrą yra suteikiamas valstybių narių nacionaliniams parlamentams. Pagal Lisabonos sutarties Protokolą dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo nacionaliniai parlamentai pasinaudodami teisės aktų projektų vertinimo procedūra – „geltona ar oranžine kortelėmis“ – gali aktyviau dalyvauti ES veikloje, padėti užtikrinti, kad teisės aktai ES būtų priimami skaidriai. Šiame straipsnyje yra analizuojamos priežastys, lėmusios nacionalinių parlamentų įtraukimą į ES veiklą, pateikiama nacionalinių parlamentų vaidmens ES genezė, o didžiausias dėmesys yra skiriamas nacionalinių parlamentų vaidmens pokyčiams po Lisabonos sutarties. Šiuo aspektu yra analizuojamas nacionalinių parlamentų vaidmuo ES teisėkūroje, kurį jie vykdo per subsidiarumo ir proporcingumo principų kontrolę.