Sutartis kaip viešojo administravimo subjektų teisinės veiklos Lietuvoje forma: probleminiai aspektai
Mykolo Romerio universitetas |
| Date Issued |
|---|
2010 |
Lyginamosios administracinės teisės srities mokslininkai vis daugiau dėmesio skiria sutarties, kaip universalaus teisinio instrumento, pritaikymo administracinėje teisėje klausimams, kadangi pastebima, kad šis reiškinys sparčiai evoliucionuoja. Tačiau šios srities Lietuvos administracinės teisės mokslas gan atsilieka: iki šiol sutartis, kaip viešojo administravimo subjektų teisinės veiklos forma, Lietuvoje tyrinėta tik fragmentiškai. Administracinės sutartys doktrinoje ir teismų praktikoje pripažįstamos de facto, tačiau bendroji administracinių sutarčių teorija nėra formuojama. Straipsnyje apžvelgiama, kaip sutarties (viešojo administravimo subjektų teisinės veiklos formos) prigimtis vertinama lyginamosios administracinės teisės mokslo. Siekiant atskleisti Lietuvoje besiformuojančią sutarties, kaip viešojo administravimo subjektų teisinės veiklos formos, prigimties vertinimo tradiciją analizuojami minėtų subjektų sudaromų sutarčių teisinio vertinimo trys lygmenys: teisės doktrinos, pozityviosios teisės ir teismų praktikos. Taip išryškinamos aktualios problemos, susijusios su viešojo administravimo subjektų sudaromų sutarčių ir jomis remiantis susiklostančių teisinių santykių prigimties vertinimu, bei atkreipiamas dėmesys į tolesnių šios srities mokslinių tyrimų poreikį, siekiant nustatyti administracinių sutarčių sistemą Lietuvoje.
The author claims that the practice of determining the legal origin of contracts made by administrative subjects based only on several casuistical examples of comparative law cannot methodologically be justified. The completion of the reform of civil law in Lithuania has led to the formation of the currently existing concept of administrative contracts. Therefore, the legal origin of contracts made by administrative subjects can be determined only by analyzing them in relation with the common tradition of private contract law in Lithuania. The experience of comparative law could be used to specify and characterize the criteria which determine the administrative (legal public) origin of the contract. Nevertheless, all the criteria drawn from comparative law have to be analyzed in relation to the common tradition of contract law in Lithuania. This would allow to form the tools for the determination of the kind of the system of administrative contracts that is being built in Lithuania.