Žalos, padarytos valstybei narei pažeidus Europos Bendrijos teisę, atlyginimas privačiam asmeniui
Mykolo Romerio universitetas |
Šiame straipsnyje analizuojami klausimai, reikšmingi privačiam asmeniui, siekiančiam gauti žalos atlyginimą iš valstybės, pažeidusios Europos Bendrijos (toliau – EB) teisę. Pabrėžiama, kad žalos, padarytos valstybei narei pažeidus EB teisės nuostatas, atlyginimas privačiam asmeniui – nacionalinės teisės reglamentavimo sritis. Pirmojoje straipsnio dalyje kalbama apie išskirtinį nacionalinių teismų vaidmenį, nagrinėjamas žalos asmeniui klausimų sprendimas prieš sprendimo Francovich byloje ir po sprendimo šioje byloje priėmimą. Antrojoje straipsnio dalyje analizuojami efektyvumo ir veiksmingumo (kai kurie užsienio autoriai šį principą įvardija kaip nediskriminavimą) principai, kildinami iš Europos Teisingumo Teismo (toliau – Teismas) praktikos, kuriuos turi atitikti nacionalinės teisės normos, kuriomis remiantis asmeniui atlyginama žala, bei pateikiama trumpa šių principų samprata. Trečioji dalis skirta aptarti pagrindinėms teisės normoms, kurios vadovaujantis EB teise turi būti įtvirtintos nacionalinėje teisėje ir kuriomis remiantis sprendžiami žalos asmeniui atlyginimo klausimai. Šios normos suskirstytos į dvi pagrindines grupes: materialines ir procesines. Atkreipiamas dėmesys, kad visas šias normas yra įgalioti taikyti nacionaliniai teismai, nagrinėjantys žalos asmeniui atlyginimo ieškinius. Straipsnis baigiamas tiriamųjų klausimų apibendrinimu, straipsnio pabaigoje pateikiamos pagrindinės išvados.
Therefore, these principles can be described as follows. Firstly, the conditions laid down by the national law must not be so framed as to make it virtually impossible or excessively difficult to obtain reparation (principle of effectiveness). Secondly, the conditions laid down by national law must not be less favorable than those relating to similar domestic claims (principle of equivalence). It is important to mention that these two requirements are cumulative and not alternative. Once it is established that one or both of the requirements are not satisfied, the case law of the Court suggests that the national provisions concerned cannot be applied by the national court. The third part of the article concentrates on analysis of legal provisions which according to the requirements of EC law should be entrenched in the national law and which apply to the recovery of damage. Such national legal provisions can be divided into two main groups: substantive legal provisions and procedural legal provisions. In other words, these provisions of national law regulate such questions as the amount of compensation, the content and form of the reparation, the claimant, the defendant, the time limits for submission of a claim, the rules on evidence, and the determination of competent national courts in treating injury claims. It should be taken into consideration that the national courts are entrusted with the application of the abovementioned legal provisions.