Europos Sąjungos viešosios politikos tendencijos bankų sektoriuje

Besibaigianti finansų krizė parodė, jog bankų priežiūros mechanizmai nėra pakankami užtikrinti finansinį stabilumą ir tvarų bankų sektoriaus augimą. Per krizę daugelis Europos Sąjungoje veikiančių bankų susidūrė su kapitalo pakankamumo ir kitomis problemomis, o kraštutiniu atveju tapo nemokūs. Kadangi valstybės narės neturėjo aiškių taisyklių, kaip spręsti bankų problemas, dažnai valstybės narės bankus pertvarkydavo savo lėšomis („gelbėdavo bankus“). Straipsnyje analizuojama, kaip, siekiant išvengti bankų finansavimo valstybės lėšomis, keičiasi Europos Sąjungos viešoji politika. Akcentuojama, kad, siekiant užtikrinti sisteminę viso Europos Sąjungos bankų sektoriaus priežiūrą, planuojama centralizuoti didžiųjų Europos Sąjungoje veikiančių bankų rizikos ribojimo priežiūrą. Straipsnyje siekiama įvertinti, kokia įtaka centralizavus bankų rizikos ribojimo priežiūrą ir sukūrus bankų pertvarkymo mechanizmą bus daroma valstybių narių nacionalinėms viešojo administravimo sistemoms.

Hence, the article considers possible positive and negative the implications of the SSM and RRD on national public administration systems and stresses the main problematic issues (efficacy of centralized supervision, funding of the resolution, institutions that could be a resolution authority). The author stresses that in overall the RRD proposal will enforce the structured and also more efficient supervision and would definitely reduce the risk of spending taxpayers’ money in banks’ resolution. As regards to SSM, the author claims that the centralized model could be efficient only in cases where the domestic supervisory institution provides the sufficient know-how for the European central bank.