Šalies finansinio saugumo poveikis pajamų nelygybei

Šalies finansinis saugumas sudėtingas ir daugiakomponentis reiškinys, kuris gali būti apibrėžiamas kaip šalies gebėjimas apsaugoti savo finansų sistemą nuo vidinių ir išorinių grėsmių, užtikrinti jos plėtrą ir ekonomikos augimą ilgalaikėje perspektyvoje, nepažeidžiant šalies finansinio suverenumo. Diskusijos apie šalies finansinį saugumą, jo reikšmę ekonomikos augimui ir tvarumui ypač suintensyvėjo po 2008 m. finansų krizės. Vėliau šios srities tyrimų proveržį paskatino 2020 m. pasaulinė pandemija, o 2022 m. geopolitinės situacijos pokyčiai ir su tuo įsisiję nauji iššūkiai tapo postūmiu daugiau dėmesio skirti šalies finansinio saugumo palaikymo priemonių efektyvumui. Didėjant nestabilumui regione šalies finansinio saugumo tendencijos tampa glaudžiai susijusios su darbo jėgos ir verslo lankstumu, gebėjimu sparčiai prisitaikyti, persiorientuoti, diversifikuoti savo veiklą ir tokiu būdu užsitikrinti išlikimą. Kita vertus, sparčiai auganti migracija, infliacija, nedarbo lygis didina ir socioekonominių problemų mastą. Šalims tenka spręsti skurdo, augančio socialinės rizikos grupei priskiriamų asmenų skaičiaus, pajamų nelygybės ir kitas problemas, reikalaujančias papildomo finansavimo. Daugelyje šalių pajamų nelygybė ilgalaikėje perspektyvoje pasižymi augimo tendencijomis. Pastebima, kad ne tik nuolatos auga atotrūkis tarp 10 proc. turtingiausių ir 10 proc. skurdžiausių gyventojų pajamų, bet taip pat turtingiausiųjų pajamos auga greičiau nei skurdžiausiųjų. Pajamų nelygybės problemai gilėjant pripažįstama, kad rinka pati savaime nėra pajėgi užtikrinti tolygaus pajamų pasiskirstymo, todėl šis uždavinys tenka valstybei. Šiame straipsnyje pristatomo tyrimo tikslas – įvertinti šalies finansinio saugumo poveikį pajamų nelygybei. Tyrimo metu naudojama kvantilinė regresinė analizė, kuri leidžia įvertinti šalies finansinio saugumo poveikį skirtinguose pajamų nelygybės lygiuose. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad šalies finansinis saugumas didina atotrūkį tarp žemiausias ir aukščiausias pajamas gaunančių gyventojų, tai atvejais kai pajamų nelygybė yra žemesnio nei vidutinis lygis.

National financial security is a complex and multi-component phenomenon that can be defined as the ability of the country to protect its financial system from internal and external threats and ensure its development and long-term economic growth without compromising its financial sovereignty. The financial crisis in 2007-2008 had a major impact on the concern about financial security. The global pandemic in 2020 has led to increased interest in research in this area. The changes in the geopolitical situation in 2022 and the new challenges associated with it have become an impetus to pay more attention to the effectiveness of the measures to support national financial security. As the instability in the area increases, the national financial security trends become closely linked to the flexibility of the workforce and businesses and their ability to adapt, reorient, diversify and, in this way, ensure the continuity of the activities. On the other hand, fast-growing migration, inflation, and unemployment escalate socio-economic problems. Countries must deal with poverty, the growing number of people at social risk, income inequality, and other issues that require additional funding. In many countries, income inequality is growing in the long run. The gap between the income of the 10 per cent of the richest and the 10 per cent of the poorest population is steadily widening, and the income of the richest is growing faster than that of the poorest. The article aims to assess the impact of the national financial security on income inequality. The study uses quantile regression analysis to assess the impact of the national financial security at different levels of income inequality. The research results revealed that the national financial security widens the income gap between the richest and poorest populations when income inequality is below average.