Europos šalių sveikatos priežiūros sektorių palyginamoji efektyvumo analizė
| Date |
|---|
2025 |
Šiame straipsnyje analizuojamas 18-os žemyninės Europos valstybių sveikatos sektorių efektyvumas, taikant duomenų apgaubties analizės (DEA) metodą. Tyrimo tikslas buvo nustatyti, kaip efektyviai šalys naudoja turimus išteklius: išlaidas vienam gyventojui, ligoninių ir gydytojų skaičius. Analizuota šių veiksnių įtaka gyvenimo trukmei, pacientų pasitenkinimui ir išvengiamam mirtingumui. Tyrimas atskleidė, kad daugiausiai išteklių sveikatos sistemoms skiria Vokietija, Austrija, Šveicarija ir Čekija, o geriausi rezultatai pasiekiami Šveicarijoje, Norvegijoje, Ispanijoje ir Austrijoje. Vertinant tik įvestis ir išvestis sunku objektyviai įvertinti sveikatos sektoriaus efektyvumą: pvz., Serbija laikoma efektyvia, nors šios šalies pasiekti rezultatai yra prasti. DEA analizė atskleidė, kad tik trijų šalių sveikatos priežiūros sektoriai (Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos) yra neefektyvūs. Straipsnyje išryškėja DEA metodo ribotumai, kaip antai jautrumas rodiklių koreliacijoms, kaip manoma, iškreipęs rezultatus. Lietuvos pavyzdys rodo, kad nors pagal analizę siūloma mažinti lovų ir gydytojų skaičių, šie ištekliai galėjo turėti įtakos valdant COVID-19 krizę.
This article analyzes the efficiency of healthcare sectors in 18 continental European countries using the Data Envelopment Analysis (DEA) method. The aim of the study was to determine how efficiently countries utilize their resources, including expenditures per capita, the number of hospitals, and the number of doctors. The study examined the impact of these factors on life expectancy, patient satisfaction, and avoidable mortality. The findings revealed that Germany, Austria, Switzerland, and the Czech Republic allocate the most resources to their healthcare systems, while the best results are achieved by Switzerland, Norway, Spain, and Austria. Evaluating efficiency based solely on inputs and outputs is challenging, as Serbia is considered efficient despite its poor outcomes. The DEA analysis revealed that only three countries’ healthcare sectors (Lithuania, Latvia, and Poland) are inefficient. The article highlights the limitations of the DEA method, such as sensitivity to correlations between variables, which could have led to distorted results. The example of Lithuania shows that, while the analysis suggests reducing the number of hospital beds and doctors, these resources could have been crucial in managing the COVID-19 crisis.