Sveikatos sektoriaus efektyvumo vertinimas : viešojo valdymo ir verslo aktualijos : mokslo tiriamieji darbai : studentų mokslinių straipsnių rinkinys

Aukštaitijos regione sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, ypač laukimo laikas, yra aktuali problema, turinti įtakos tiek pacientų sveikatai, tiek sveikatos priežiūros įstaigų veiklai. Šiame tyrime, taikant duomenų apgaubties analizės (DEA) metodą, nagrinėjamas pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų (PASPĮ) efektyvumas ir jo ryšys su laukimo laiku. Tyrimo tikslas – palyginti 2022 ir 2023 m. 20-ies PASPĮ veiklos rodiklius ir įvertinti, kaip efektyvumas veikia laukimo sąrašų formavimą. Analizė pagrįsta Nacionalinio sveikatos draudimo fondo duomenimis, įskaitant registruotų pacientų skaičių, apsilankymų dažnumą, gydytojų skaičių, atlyginimus ir finansavimą. Tyrimo rezultatai rodo, kad tik viena įstaiga veikė efektyviai, o kelios kitos buvo arti efektyvumo ribos. Kai kurios įstaigos atsiliko dėl nepakankamo išteklių panaudojimo. Tyrimas pabrėžia būtinybę optimizuoti PASPĮ veiklą, geriau paskirstyti finansavimą ir efektyviau naudoti personalą, siekiant sumažinti laukimo laiką ir pagerinti paslaugų prieinamumą regione.

Asmens sveikatos priežiūros įstaigų (ASPĮ), teikiančių stacionarines paslaugas, veiklos kokybės ir efektyvumo vertinimo rodiklis yra operacinės užimtumo vidurkis, t. y. vidutinis chirurginių operacijų valandų skaičius vienoje operacinėje per parą. Šį rodiklį rekomenduojama apskaičiuoti naudojant informacines technologijas. Peržiūrėjus 2018–2022 m. duomenis nustatyta, kad operacinės užimtumo vidurkio duomenų trūksta, tačiau planuojama pradėti jį skaičiuoti nuo 2025 m. Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos (VUL SK) operacinių užimtumo vidurkį pradėjo skaičiuoti jau nuo 2023-08-31. Tyrimo tikslas – įvertinti ir palyginti homogeniškų operacinių efektyvumą, naudojant duomenų apgaubties analizės (DEA) metodą. Pagrindiniai tyrimo uždaviniai – atlikti mokslinės literatūros apie operacinių efektyvumo vertinimą sveikatos sektoriuje analizę ir surinkti VUL SK I operacinio bloko veiklos duomenis. Atlikus DEA analizę, nustatyta, kad, norint padidinti operacijų skaičių per parą, reikia mažinti laiką nuo operacijos pabaigos iki kito paciento atvykimo į operacinę, taip pat didinti viršvalandžius ir ilginti operacinės darbo laiką. Norint pailginti operacijų bendrą laiką operacinėje, rekomenduojama atlikti ilgiau trunkančias operacijas ir taip pat didinti viršvalandžius.

Pirminės sveikatos priežiūros efektyvumo matavimas yra svarbus aspektas optimizuojant sveikatos paslaugas. Dažniausiai naudojamas metodas mokslinėje literatūroje yra duomenų apgaubties analizė (DEA), leidžianti atlikti objektyvų įstaigų efektyvumo vertinimą, analizuojant finansinius, žmogiškuosius ir materialiuosius išteklius. Efektyvumui vertinti naudojami rodikliai yra pacientų apsilankymų skaičius, prevencinių programų įgyvendinimas ir užregistruota populiacija. Tyrimo tikslas – išanalizuoti pasirinktų Lietuvos pirminės sveikatos priežiūros įstaigų efektyvumą naudojant duomenų apgaubties metodą Tyrime analizuota 10 Lietuvos pirminės sveikatos priežiūros įstaigų, remiantis 2023 m. veiklos duomenimis. DEA parodė, kad Šilalės ir Mosėdžio PSPĮ buvo 100 % efektyvūs, optimizuojantys turimus išteklius. Kitos įstaigos buvo mažiau efektyvios, o tai reiškia, kad jos galėtų geriau paskirstyti išteklius arba didinti paslaugų apimtį. Tyrimas parodė, kad efektyvumas nėra susijęs tik su biudžetu ar pacientų skaičiumi, jį taip pat lemia tinkamas išteklių valdymas ir strateginiai sprendimai.

Laboratorinė medicina yra svarbi sveikatos priežiūros sistemos dalis, užtikrinanti ligų diagnozavimą ir gydymą. Tobulėjant technologijoms, laboratorijų veiklos efektyvumas ir kokybė tampa svarbiais veiksniais, nuo kurių priklauso greita ir tiksli diagnozė. Vis dėlto daugelis laboratorijų susiduria su iššūkiais, tokiais kaip didelis darbo krūvis ir riboti ištekliai, dėl kurių gali vėluoti tyrimų rezultatų pateikimas ir būti uždelstas gydymas. Šio tyrimo tikslas – įvertinti trijų laboratorijų efektyvumą, duomenų apgaubties analizės (Data Envelopment Analysis, DEA) metodu analizuojant įvesties ir išvesties rodiklius 2021–2023 m. laikotarpiu. Tyrimas parodė, kad dauguma laboratorijų dirbo efektyviai, tačiau kai kurie padaliniai 2022 m. susidūrė su išteklių paskirstymo problemomis, o tai turėjo įtakos jų našumui. Visgi vėlesniais laikotarpiais efektyvumo rodikliai grįžo į optimalų lygį. DEA metodas leidžia objektyviai įvertinti laboratorijų veiklą ir pateikti rekomendacijas dėl išteklių optimizavimo, paslaugų kokybės gerinimo ir tyrimų apimties didinimo. Šis metodas padeda nustatyti galimybes tobulinti laboratorijų veiklą, investuojant į technologijas ir darbuotojų kvalifikaciją ir diegiant procesų optimizavimo strategijas.

Burnos sveikata yra svarbi tiek asmeninei sveikatai, tiek gyvenimo kokybei. Dantų ligos, įskaitant ėduonį, yra labai paplitusi problema visame pasaulyje. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, odontologinių paslaugų poreikis auga, todėl būtina užtikrinti šių paslaugų efektyvumą, kad sumažėtų išlaidos ateityje. Tyrimo tikslas – įvertinti ir palyginti 6 Lietuvos miestų vaikams teikiamų odontologinių paslaugų efektyvumą 2021 ir 2022 m., naudojant duomenų apgaubties analizės (DEA) metodą. Tyrimas atskleidė, kad 2021 m. efektyviausiai odontologinės paslaugos buvo teikiamos Alytuje, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose, o Kaunas ir Vilnius buvo mažiau efektyvūs. 2022 m. Klaipėdoje, Panevėžyje ir Vilniuje efektyvumo lygis sumažėjo, o Kaunas pasiekė didesnį efektyvumą. Alytus ir Šiauliai išliko efektyviausi, jie pasiekė efektyvumo balą 1 tiek 2021, tiek 2022 m. Išteklių didinimas ne visada garantuoja didesnį efektyvumą – svarbus jų optimizavimas ir tinkamas valdymas.

Per pastaruosius metus Lietuvoje privataus sveikatos draudimo svarba augo. 2023 m. šio draudimo įmokos padidėjo 32,29 %. Tyrimo tikslas buvo įvertinti draudimo bendrovių, teikiančių savanoriško sveikatos draudimo paslaugas, efektyvumą. Duomenų apgaubties analizės (DEA) metodu nustatyta, kad iš šešių analizuotų bendrovių efektyviausios yra dvi (A ir F), o keturios (B, C, D ir E) – neefektyvios. Tyrimas parodė, kad svarbu optimizuoti kaštų panaudojimą ir darbuotojų skaičių, siekiant geresnių draudimo bendrovių veiklos rezultatų.

Storosios žarnos vėžys (SŽV) yra antroje vietoje pagal dažnumą ir trečioje vietoje pagal vėžio sukeliamas mirtis tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Lietuvoje pacientų, susirgusių storosios žarnos vėžiu, 5 metų išgyvenamumo rodikliai yra vieni mažiausių Europoje. Storosios žarnos vėžio prevencijos programa šalyje vykdoma per šeimos gydytoją, 50–74 metų (imtinai) vyrams ir moterims kas dvejus metus atliekant slapto kraujavimo išmatose testą. Esant neigiamam atsakymui laikoma, kad pacientas sveikas, o esant teigiamam atliekama kolonoskopija ir, esant poreikiui, biopsija, objektyviai patvirtinanti arba paneigianti SŽV diagnozę, arba taikomas gydymas (polipų ar kitų darinių šalinimas). Bandomoji prevencijos programa pradėta Vilniaus ir Kauno apskrityse 2009 m. Iki šiol nėra atlikta nė vieno tyrimo, kuriame būtų nagrinėjamas programos efektyvumas ar lyginamas efektyvumas tarp skirtingų apskričių. Darbo tikslas – įvertinti skirtingose Lietuvos teritorijose vykdomos programos efektyvumą ir rodiklius palyginti tarpusavyje naudojant duomenų apgaubties analizės metodą. Lyginti penkių teritorinių ligonių kasų (TLK) duomenys (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio): įstaigų, dalyvaujančių patikros programoje, skaičius, gautas finansavimas, tikslinės grupės asmenų skaičius, patikrintų žmonių skaičius ir nustatyti vėžio atvejai. Nustatyta, kad iš analizuojamųjų 5 TLK efektyviausiai veikia Vilniaus TLK. Kauno TLK efektyvumo rodiklis yra antroje vietoje. Panevėžio ir Klaipėdos TLK efektyvumo vertinimo rodikliai yra panašūs. Prasčiausi rodikliai nustatyti Šiaulių TLK.

Pirminės sveikatos priežiūros įstaigų (PSPĮ) efektyvumo vertinimas yra aktuali problema dėl vis didėjančio sveikatos priežiūros paslaugų poreikio ir senstančios populiacijos. Šiame tyrime vertinama PSPĮ efektyvumas Vilniuje naudojant duomenų apdorojimo analizės DEA metodą, taikant tiek bazinius radialinius, tiek tarpinius efektyvumo modelius. DEA yra plačiai pripažintas metodas sveikatos priežiūros sektoriuje; tačiau jo taikymas PSPI vertinimui Lietuvoje nebuvo plačiai tirtas. Šio tyrimo tikslas yra įvertinti poliklinikų efektyvumą Vilniuje, palyginant jų veiklą remiantis gydytojų ir slaugytojų skaičiumi, atlyginimų fondais, suteiktų konsultacijų skaičiumi ir atliktų prevencinių patikrinimų skaičiumi. Tyrimas naudoja viešai prieinamus 2023 metų ataskaitų duomenis. Nors DEA efektyviai nustato PSPĮ santykinį efektyvumą, jos taikymą riboja imties dydis ir pasirinktų rodiklių jautrumas. Kryžminių efektyvumo metodas padeda patobulinti vertinimą, suteikdamas objektyvesnį palyginimą tarp institucijų. Rezultatai rodo, kad poliklinikų efektyvumas skiriasi priklausomai nuo išteklių paskirstymo. Tyrimas pabrėžia poreikį tobulinti pirminės sveikatos priežiūros valdymą, kad būtų pagerinta paslaugų prieinamumas ir optimizuota išteklių naudojimas.

DEA (duomenų apgaubties analizės) metodas yra matematinė analizė, per kurią lyginamos organizacijų sąnaudos ir išvestys, siekiant nustatyti jų efektyvumą. Tai leidžia įvertinti sprendimų priėmimo vienetus (angl. DMU), kurie naudoja įvairius išteklius ir generuoja išvestinius rezultatus. Efektyvumas matuojamas lyginant, kaip efektyviai DMU naudoja įvestis, kad pasiektų išvestis. Jei DMU sugeba generuoti daugiau rezultatų naudodamas mažiau išteklių, jis laikomas efektyviu. Pagrindiniai DEA metodo komponentai yra įvestys (pvz., darbuotojai, kapitalas) ir išvestys (pvz., suteiktos paslaugos). Efektyvumo riba nurodo geriausius DMU, kurių efektyvumas siekia 100 %, o kiti vienetai vertinami pagal tai, kaip arti šios ribos jie yra. DEA-R modeliu pritaikomi papildomi ribojimai, kad būtų galima tiksliau įvertinti DMU efektyvumą, atsižvelgiant į specifinius veiksnius ir išteklius. Tyrimo tikslas – nustatyti vieneto aukščiausią galimą efektyvumo lygį, naudojant kuo mažiau įvesties ir kuo daugiau išvesties rodiklių. Po atliktos DEA analizės su normalizuotais balais operacinių efektyvumo balai svyruoja nuo 0,2562 iki 1,0000. Didelis skirtumas tarp didžiausio ir mažiausio efektyvumo balų rodo, kad kai kurios operacinės išteklius naudoja labai efektyviai, o kitos turi reikšmingų tobulėjimo galimybių.

Darbuotojų sauga ir sveikata yra svarbi tema, nes vis ilgėjantis gyvenimo ir darbo laikotarpis lemia didesnę riziką sveikatai. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje profesinės sveikatos priežiūra nebuvo vertinama efektyvumo atžvilgiu. Tyrimo tikslas – įvertinti profesinės sveikatos priežiūros efektyvumą Baltijos šalyse, naudojant duomenų apgaubties analizės (DEA) metodą. Rezultatai parodė, kad dauguma šalių pasiekė didelį efektyvumą, tačiau pandemijos metu Lietuvoje efektyvumas sumažėjo. Estijoje ir Latvijoje ištekliai buvo paskirstomi optimaliai, todėl jų efektyvumas buvo didesnis. Tyrimas parodė, kad profesinės sveikatos priežiūros sistemos tobulinimas ir išteklių optimizavimas galėtų pagerinti darbuotojų saugos ir sveikatos priežiūrą.