Storosios žarnos patikros programos efektyvumo vertinimas panaudojant duomenų apgaubties analizės metodą
| Author | Affiliation | ||
|---|---|---|---|
Dulskas, Audrius | Vilniaus universitetas | Nacionalinis vėžio institutas | |
Petrėtis, Vilius | Vilniaus miesto klinikinė ligoninė | ||
| Date |
|---|
2025 |
Storosios žarnos vėžys (SŽV) yra antroje vietoje pagal dažnumą ir trečioje vietoje pagal vėžio sukeliamas mirtis tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Lietuvoje pacientų, susirgusių storosios žarnos vėžiu, 5 metų išgyvenamumo rodikliai yra vieni mažiausių Europoje. Storosios žarnos vėžio prevencijos programa šalyje vykdoma per šeimos gydytoją, 50–74 metų (imtinai) vyrams ir moterims kas dvejus metus atliekant slapto kraujavimo išmatose testą. Esant neigiamam atsakymui laikoma, kad pacientas sveikas, o esant teigiamam atliekama kolonoskopija ir, esant poreikiui, biopsija, objektyviai patvirtinanti arba paneigianti SŽV diagnozę, arba taikomas gydymas (polipų ar kitų darinių šalinimas). Bandomoji prevencijos programa pradėta Vilniaus ir Kauno apskrityse 2009 m. Iki šiol nėra atlikta nė vieno tyrimo, kuriame būtų nagrinėjamas programos efektyvumas ar lyginamas efektyvumas tarp skirtingų apskričių. Darbo tikslas – įvertinti skirtingose Lietuvos teritorijose vykdomos programos efektyvumą ir rodiklius palyginti tarpusavyje naudojant duomenų apgaubties analizės metodą. Lyginti penkių teritorinių ligonių kasų (TLK) duomenys (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio): įstaigų, dalyvaujančių patikros programoje, skaičius, gautas finansavimas, tikslinės grupės asmenų skaičius, patikrintų žmonių skaičius ir nustatyti vėžio atvejai. Nustatyta, kad iš analizuojamųjų 5 TLK efektyviausiai veikia Vilniaus TLK. Kauno TLK efektyvumo rodiklis yra antroje vietoje. Panevėžio ir Klaipėdos TLK efektyvumo vertinimo rodikliai yra panašūs. Prasčiausi rodikliai nustatyti Šiaulių TLK.
Colorectal cancer (CRC) is the second most common cancer and the third most common cancer-related death in Lithuania. In Lithuania, the 5-year survival rate of patients with colon cancer is one of the lowest in Europe. In Lithuania, the colorectal cancer screening program is implemented by contacting a family doctor, and by performing a fecal occult blood test every two years for men and women aged 50–74 (inclusive). If the result is negative, the patient is considered healthy, and if the result is positive, a colonoscopy is performed and, if necessary, a biopsy is taken, or treatment is performed (removal of polyps or other formations), which objectively confirms or refutes the diagnosis of CRC. The pilot screening program was launched in Vilnius and Kaunas counties in 2009. To date, no study has been conducted examining the effectiveness of the program or comparing its effectiveness between different counties. The aim of the work is to assess the effectiveness of the program implemented in different territories of Lithuania and compare it with each other using the data envelopemnt analysis method. The data of five territorial health insurance funds (TIF) (Vilnius, Kaunas, Klaipeda, Siauliai and Panevezys) were compared: the number of institutions participating in the screening program, the funding received, the number of target group individuals, the number of people screened and the identified cancer cases. It was determined that of the 5 analyzed TIFs, Vilnius TIF is the most effective. The efficiency indicator of Kaunas TIF is in second place. The efficiency assessment indicators of the territories of Panevezys and Klaipeda TIF are similar. Meanwhile, the worst indicators were determined for Siauliai TIF.