Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinės programos efektyvumas Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio apskrityse
| Date |
|---|
2025 |
Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa Lietuvoje veikia nuo 2005 m., jos tikslas – sumažinti šių ligų paplitimą ir mirtingumą. Šiuo metu programoje dalyvauja tik 46 % tikslinės amžiaus grupės asmenų, o jos efektyvumas vis dar ribotas, nepaisant to, kad širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis šalyje. Programa siekiama sumažinti ligų riziką skatinant sveiką gyvenimo būdą, sveiką mitybą, fizinį aktyvumą ir kitus veiksnius. Tyrimo tikslas – įvertinti programos įgyvendinimą Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio apskrityse. Tyrime naudojamas duomenų apgaubties analizės (DEA) metodas, leidžiantis įvertinti efektyvumą remiantis biudžetu, dalyvių skaičiumi ir sveikatos rodiklių pokyčiais. Rezultatai parodė, kad Vilniaus ir Panevėžio apskritys pasiekė didžiausią efektyvumą, o Klaipėda ir Kaunas šiek tiek atsiliko dėl mažesnių išteklių. 2021 m. programos efektyvumą neigiamai paveikė COVID-19 pandemija – sumažėjo dalyvių skaičius ir sveikatos rodiklių gerėjimas. Tyrimas parodė, kad tiesioginę įtaką programos efektyvumui darė biudžeto dydis, institucijų skaičius ir sveikatos rodiklių pokyčiai. Taip pat nustatyta, jog regionams, kurių ištekliai mažesni, reikia optimizuoti finansavimą, kad būtų užtikrinama veiksmingesnė prevencija ir geresni rezultatai.
The cardiovascular disease prevention program in Lithuania has been running since 2005, aiming to reduce the incidence and mortality of these diseases. Currently, only 46% of the target age group participates in the program, and its effectiveness is still limited, despite cardiovascular diseases being the leading cause of death in the country. The program seeks to reduce disease risk through promoting healthy lifestyles, healthy nutrition, physical activity, and other factors. The aim of the study is to assess the implementation of the program in Vilnius, Kaunas, Klaipėda, and Panevėžys counties. The study uses Data Envelopment Analysis (DEA), which allows evaluating efficiency based on budget, the number of participants, and changes in health indicators. The results show that Vilnius and Panevėžys counties achieved the highest efficiency, while Klaipėda and Kaunas lagged slightly due to fewer resources. In 2021, the COVID-19 pandemic negatively affected the program’s efficiency, reducing the number of participants and the improvement of health indicators. The study showed that the budget size, the number of institutions, and changes in health indicators directly influenced the program’s efficiency. It was also identified that regions with fewer resources need to optimize funding to ensure more effective prevention and better results.