Konstitucinės saviraiškos ir informacijos laisvės derinimas su teise į asmens duomenų apsaugą žurnalistų ir kitų viešosios informacijos rengėjų atstovų teisės gauti informaciją kontekste
| Date |
|---|
2026 |
Straipsnyje analizuojama, kaip suderinti konstitucinę saviraiškos ir informacijos laisvę su teise į asmens duomenų apsaugą, kai žurnalistai ir kiti viešosios informacijos rengėjai prašo duomenų iš valdžios institucijų. Praktikoje neretai kyla situacijų, kai valdžios institucijos, remdamosi Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu, atsisako teikti informaciją, kurioje yra asmens duomenų, taip sudarydamos prielaidas galimai neproporcingai riboti teisę gauti informaciją ir silpninti žiniasklaidos, kaip demokratijos sergėtojos, funkcijos įgyvendinimą. Straipsnyje tiriama saviraiškos ir informacijos laisvės norminė aplinka Europos Sąjungos ir Lietuvos teisėje, apžvelgiama teismų praktika ir nagrinėjami galimi teisių gynimo būdai (kreipimasis į Seimo kontrolierių, Lietuvos administracinių ginčų komisiją, Regionų administracinį teismą), įvertinant jų trukmę ir praktinį veiksmingumą. Pagrindinė išvada – esamos gynybos priemonės ne visuomet užtikrina savalaikę ir veiksmingą žiniasklaidos atstovų teisės gauti informaciją apsaugą, todėl siūloma svarstyti šios teisės stiprinimą įgaliojimus nagrinėti skundus dėl informacijos neteikimo suteikiant žurnalistų etikos inspektoriui ir taip prisidėti prie labiau subalansuoto duomenų apsaugos ir saviraiškos laisvės derinimo modelio.
The publication analyses how to reconcile the constitutional freedom of expression and information with the right to data protection when journalists and other public information providers request data from public authorities. The central issue discussed is that, in practice, public authorities, relying on the General Data Protection Regulation, often refuse to disclose information containing personal data. This may lead to disproportionately restricting the right to receive information and may weaken the media’s role as a watchdog in a democratic society. The publication explores the regulatory framework governing freedom of expression and information in European Union and Lithuanian law, reviews relevant case law, and analyses the available mechanisms for protecting these rights such as appeals to the Seimas Ombudsman, the Lithuanian Administrative Disputes Commission, and the Regional Administrative Court while assessing their timelines and practical effectiveness. The main conclusion is that existing remedies do not always provide timely or effective protection of journalists’ right to access information. Therefore, the publication proposes considering the strengthening of this right by granting the Inspector of Journalist Ethics the authority to examine complaints concerning refusal to provide information, thereby contributing to a more balanced alignment between data protection and freedom of expression.