Voltaire & Rousseau: nuo žodžio laisvės visuomenės sutarties link
Logos |
| Date |
|---|
2022 |
Straipsnyje apžvelgiamas Voltaire’o ir Jean-Jacqueso Rousseau teorinio palikimo aktualumas sisteminės jungties požiūriu. Konstatuojama, kad Voltaire’o, saviraiškos laisvės gynėjo, palikimas formavo ir šių dienų saviraiškos laisvės ribų suvokimą. Pripažįstama, kad saviraiškos laisvė yra pirmoji prezumpcija siekiant visuomenės sutarties, kurios sampratą išplėtojo Rousseau. Straipsnyje Voltaire’o palikimas aktualizuojamas keliais aspektais. Pirmiausia parodoma, kad Voltaire’o kritiką Bažnyčios ir religijos atžvilgiu galima patei- sinti, nes tuo metu, kai tokia kritika buvo išsakoma, valstybė ir Bažnyčia nebuvo atskirtos, tad neišvengia mai Bažnyčios reikalai buvo viešas reikalas. Straipsnyje pažymima, kad iš naujo apmąstyti saviraiškos laisvės turinio ribas tapo aktualu, kai religija buvo atskirta nuo valstybės ir tapo „privačiu“ reikalu. Būtent galimybė išsakyti poziciją (Voltaire’as) formuoja pagrindą kalbėtis laisvai ir sudaryti visuomenės sutartį (Rousseau). Konstatuojama, kad Rousseau visuomenės sutarties teorija tebėra aktuali, nes ji turi ontologinį pagrindimą. Straipsnyje taip pat pripažįstama, kad Voltaire’o ir Rousseau palikimas turi sisteminę jungtį – visuomenės sutartis negalima, jei besitariantieji neturi žodžio laisvės.
The article examines the systematicity of theoretical legacy of Voltaire and Jean-Jacque Rousseau. It is concluded that the legacy of Voltaire, a defender of freedom of expression, has contributed to contemporary perception of the limits of this freedom. The existence of freedom of expression, according to the article, is an initial presumption en route to social contract, the concept of which was developed by Rousseau. The article actualises the legacy of Voltaire in several aspects. It, first, provides justification for Voltaire’s critique of the Church and religion: at a time, the state and the Church were not separated, therefore, inevitably, affairs of the church were public affairs. Whereas the need to rethink limits of the content of freedom of expression arose when religion was separated from the state and became a “private” affair. It is the opportunity to express one’s position (Voltaire) that forms the basis for speaking freely and entering social contract (Rousseau). It is concluded that Rousseau’s theory of concept of social contract continues to be relevant due to its ontological justification. The systematic connection among Voltaire’s and Rousseau’s legacy is established in the article – a social contract is not possible if those, who conclude it, do not exercise freedom of speech.
| Journal | IF | AIF | AIF (min) | AIF (max) | Cat | AV | Year |
|---|---|---|---|---|---|---|---|
Logos-Vilnius | 0.1 | 0.8 | 0.8 | 0.8 | 1 | 0.125 | 2022 |
| Journal | Cite Score | SNIP | SJR | Year | Quartile |
|---|---|---|---|---|---|
Logos (Lithuania) | 0.3 | 0.435 | 0.187 | 2022 | Q3 |