Vaiko globos reforma
Mykolo Romerio universitetas |
| Date |
|---|
2007 |
Valstybės politikoje nenumatant suteikti tai, kas reikalinga vaikų globos reformai vykdyti, savivaldybės ėmėsi iniciatyvų telkti globėjų šeimas ir kurti socialines paslaugas vaikui ir jo šeimai. Šio straipsnio tikslas yra aptarti alternatyių vaiko institucinei globai paslaugų kūrimą Alytaus rajono savivaldybėje taikant vietinės plėtros teoriją ir praktiką. Remiantis šia teorija problemas galima spręsti vadovaujantis vietiniu „iš apačios į viršų“ (botom- up approach) nukreiptu požiūriu. Vietinės plėtros atvejo analizei taikomas paties dalyvio veiklos tyrimo metodas 1 (participation action research). Vietinę plėtrą skatinančių veiksnių analizė diegiant inovacines vaiko globos paslaugas Alytaus rajono savivaldybėje parodė, jog būtinas dviejų krypčių – „iš viršaus į apačią“ ir „iš apačios į viršų“ požiūrių derinimas, nes už vaiko teisių įgyvendinimą pirminė atsakomybė tenka valstybei. Partnerystė, kaip naujovių ir plėtros diegimas, yra tinkama praktika vykdant vaiko globos reformą. Šios praktikos taikyms leidžia suinteresuotiems asmenims aktyviau įsitraukti į diskusiją ir veiklą bei keisti požiūrį į vaiko globą.
Since governmental policy was not able to provide child care reform municipalities had taken initiatives in launching foster care services. The aim of this article is to analyse the process of implementation of foster care services in Alytus district municipality. The analysis is based on the theory and practice of local development, which suggest for problem solving “bottom-up” approach as a mean of involving local people in the formulation and delivery of policy. A case of local development in Alytus district I analyse by applying participation action research method. The analysis of the process of local development launching foster care services has demonstrated that there is necessary to combine both “bottom-up” and “top-down” approaches. Partnership as a mean for development is a suitable practice for child care reform. The application of this practice creates an environment for more active involvement in discussions of different actors and helps in changing attitudes to child care. It promotes establishment of democratic structures as a guaranty for sustainable development and durability.