Public governance evolution: place and role of theory

The role and validity or usefulness of any theory for new public governance methodology depends on its capacity to describe, to explain and to predict future logic of theory and public governance practice. The public governance theory is different from the natural and physical sciences, where theory means a rigorous testing of predictive theories or hypotheses using observable and comparable data and facts. The methodology of public governance consists of collection of concepts, ideas, paradigms and other problems of theory. Such collection represents the logic of research and the logic of practice of governance. This article examines the public governance theories, such as theories of organisation behaviour, public management and public policy implementation in a global environment. The understanding main features and elements of new public governance theory and role in development methodology, firstly means the evolution of the new public management into new (good) public governance in the start of the twenty-first century. The theory of the innovation role in public governance today is becoming increasingly important factor of the public sector modernization and the promotion of governance efficiency. Modern theoretical view requires public governance changes, reforms and new innovative management forms, methods, and procedural elements. Innovation management is highly complex process and implementation of innovative ideology and ideas, requires new level of knowledge and experience of public managers. The theory of changes and innovation are necessary for further detailed studies and development. Innovative changes requires various forms of administrational creativity, radical public governance reforms, personal abilities of public sector managers and leaders to use innovative forms of preparing and implementing strategic goals and tasks, to develop new kinds of inter sector integration and to install change management in public governances can be achieved by higher level of identification preconditions in spreading innovative ideology, innovative ideas and best practice. [...]

Viešojo valdymo teorijos tinkamumas ir naudingumas priklauso nuo jos galimybių aprašyti, eksplanuoti ir prognozuoti ateities viešojo valdymo teorijos ir praktikos logiką. Viešojo valdymo teorija skiriasi nuo gamtos mokslų, kur teorija formuoja konkrečias prielaidas ir hipotezes, naudojami aiškesni kriterijai, skaičiai, lyginami faktai. Viešojo valdymo teoriją sudaro konceptų, idėjų, paradigmų ir kitų teorinių problemų rinkinys. Straipsnyje siekiama išryškinti viešojo valdymo teorijas, tokias kaip organizacinės elgsenos, viešosios vadybos ir viešosios politikos įgyvendinimo globalios aplinkos erdvėje. Esminis naujojo viešojo valdymo teorijos bruožų ir elementų suvokimas pirmiausiai sietinas su naujosios viešosios vadybos doktrinos evoliucijaį naująjį viešąjį valdymą XXI a. pradžioje. Svarbiu faktoriumi modernizuojant ir siekiant viešojo valdymo efektyvumo tampa inovacinės veiklos ir inovatyvumo teorinis pagrindimas. Modernus teorinis požiūris reikalauja viešojo valdymo pokyčių ir naujų inovacinės vadybos formų, metodų ir procedūrinių elementų. Inovacinė vadyba yra kompleksiškas procesas, todėl, inovacinė ideologija ir inovatyvių idėjų įgyvendinimas iš viešojo sektoriaus vadybininkų reikalauja aukštesnio teorinio pasirengimo ir valdymo praktikos lygmens. Pokyčių ir inovacijų teorija yra būtina tolimesniam detaliam studijų vystymui. Inovaciniai pokyčiai reikalauja įvairių administracinio kūrybingumo formų, radikalių viešojo valdymo reformų, institucijų personalo individualių gebėjimų naudojant inovatyvias veiklos formas rengiant ir įgyvendinant strateginius tikslus ir uždavinius, vystant naujas tarpsektorinës integracijos formas, instaliuojant pokyčių valdymą. Visa tai gali būti pasiekiama identifikuojant ir skleidžiant inovacinę ideologiją, idėjas ir geriausią praktiką. [...]