Sąmonė ir smegenys: Bergsono tezė

Aleksandravičius, Povilas

doi:10.15388/Problemos.2026.109.1

Publikacijos nuoroda: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/51775

Sąmonė ir smegenys: Bergsono tezė

Detali informacija

Publikacijos rūšis

Straipsnis Web of Science ir Scopus duomenų bazėje / Article in Web of Science and Scopus database (S1)

Autorius(-iai)

Antraštė

Sąmonė ir smegenys: Bergsono tezė

[lt]

Kita antraštė

Consciousness and the Brain: Bergson’s Thesis.

[en]

Leidėjas

Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla

Publikuota

Data	Tomas	Puslapis nuo	Puslapis iki
2026	vol. 109	8	22

Apimtis

p. 8-22

Leidinyje

Problemos

Mokslo / meno sritis

Humanitariniai mokslai / The humanities (H)

Mokslo / meno kryptis

Filosofija / Philosophy (H001)

Reikšminiai žodžiai (lt)

Reikšminiai žodžiai (en)

Santrauka (lt)

Straipsnyje nagrinėjamas sąmonės ir smegenų santykio tyrimas, atliktas Bergsono veikale Materija ir atmintis bei tiesiogiai su šiuo veikalu susijusiuose tekstuose. Nuodugniai analizuojama populiari psichofiziologinė paralelizmo teorija, sąmonės ir smegenų koreliaciją pavertusi ekvivalencija, ir atskleidžiamas jos filosofinis pobūdis, paneigiant jos moksliškumo klišę. Remdamasis visais laikmečio neurologiniais tyrimais, Bergsonas grindžia sąmonės autonomijos smegenų atžvilgiu tezę ir siūlo originalų sąmonės ir smegenų santykio modelį. „Kontaktas“ ir „tarpas“ tarp smegenų ir sąmonės leidžia ne tik atnaujinti filosofinę sąmonės įkūnijimo problemą, bet ir keisti egzistencines gyvenimo nuostatas.

Santrauka (en)

The article examines the investigation of the relationship between consciousness and the brain carried out in Bergson’s work Matter and Memory and in texts directly related to it. It offers a detailed analysis of the popular psycho-physiological theory of parallelism, which turned the correlation between consciousness and the brain into an equivalence, and reveals its philosophical character, refuting the cliché of its scientific status. Drawing on all the neurological research of the period, Bergson substantiates the thesis of the autonomy of consciousness in relation to the brain and proposes an original model of the relationship between consciousness and the brain. The ‘contact’ and ‘gap’ between the brain and consciousness make it possible not only to renew the philosophical problem of the embodiment of consciousness, but also to transform existential attitudes toward life.