„Šeimos kazusas“, egalitarizmas ir žmogiškosios vertybės
Mykolo Romerio universitetas |
Date Issued |
---|
2012 |
Straipsnyje analizuojamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo reikšmingai išplečiama šeimos samprata ir dėl kurio vyksta diskusijos viešojoje erdvėje. Šeimos ir tautinio tapatumo problema jau tapo aktuali visos Europos kontekste. Keliami du klausimai: a) kokios filosofinės idėjos turi įtakos, kad būtų priimtas būtent toks Nutarimas? b) kokios gali būti to Nutarimo pasekmės siekiant išlaikyti šeimos ir tautos tapatumą? Klausimai nagrinėjami sisteminiu požiūriu, naudojantis transdisciplininio projekto teikiamomis galimybėmis, ir konkrečiai – socialinės sinergetikos kontekste. Parodoma, kad Konstitucinio Teismo šeimos sampratos interpretacijas lėmė „naujojo liberalizmo“ ideologija. Teigiama, kad „naujasis liberalizmas“ žmogaus laisvių plėtrą ir emancipaciją suabsoliutino, pažangi žmogaus laisvių plėtros idėja palaipsniui transformuojasi į marginalinių grupių išimtinių laisvių idėją. Tai gali kelti grėsmę šeimos ir tautos tapatumui, o laisvei suteikiant ontologinį v e r t y b ė s statusą iškreipia pačią v e r t y b i ų sampratą.
It is assumed that the family understanding interpretation by the Constitutional Court of the Republic of Lithuania was determined by the ideology of new liberalism in which egalitarian ideas prevail. The source of this tendency can be traced back to the development and maturation of T. Hobbes conception of natural law and W.G. Hegel’s conception of history as an unfolding human freedom. Apparently, the new liberalism placed a high priority on the development of human freedom and emancipation; as a result, the progressive and requisite idea of human freedom development was transformed into the idea of exceptional freedom of marginal groups. On the one hand, it might endanger the identity of the family and the nation, on the other, if we confer the status of ontological value upon freedom, we distort the notion of value.