Tautos atstovybės intervencijos į konstitucijos tekstą ribojimai: konstitucijos stabilumo aspektas
Mykolo Romerio universitetas |
| Date |
|---|
2010 |
Straipsnyje nagrinėjamas Tautos atstovybės intervencijos į konstitucijos tekstą ribojimo instrumentarijus. Tyrimu siekiama pažinti šiuolaikinių konstitucijų stabilumo užtikrinimo teisines prielaidas, atskleisti konstitucijos pataisų iniciatyvas varžančius substantyvinius ir procedūrinius reikalavimus. Šie imperatyvai analizuojami ne tik formaliosios konstitucijos, bet ir jurisprudencinės konstitucijos kontekste. Mokslinės minties ir konstitucionalizmo istorijos palikimas eksplikuoja konstitucijos stabilumo kaip nekvestionuojamos teisinės vertybës prasmę, konstitucinių dokumentų tekstuose iš teisinės idėjos besitransformuojančią į teisinę tikrovę.
The stability of a constitution is a great constitutional value. A constitution should not be altered if it is not legally necessary. This is guaranteed by a more complex procedure for making amendments to a constitution than to constitutional and ordinary laws. In the constitutions of the states substantial and procedural limitations on their alteration are established. Substantial limitations include the requirements for the content of constitutional amendments (e.g. prohibition to alter the form of state government), whereas procedural limitations set the system of legal elements which make the process of the alteration of a constitution complicated (e.g. qualified majority of votes, alteration only by referendum, rule of double voting, etc.).